Newsletter Subscribe
Enter your email address below and subscribe to our newsletter
[forminator_form id="25163"]

today.ucsd+1technologynetworks+1iz+1Kalifornijos universiteto San Diege (UC San Diego) tyrėjai nustatė bendrą ląstelinį mechanizmą, kuris skatina smegenų degeneraciją tiek sergant reta vaikų liga, tiek Alzheimerio liga. Šis atradimas atveria naują galimą kryptį vaistų nuo neurodegeneracinių būklių kūrimui.
Rugpjūčio 11 d. žurnale „Immunity“ paskelbtas tyrimas rodo, kad baltymų šeima, žinoma kaip MITF/TFE, veikia kaip pagrindiniai genetiniai jungikliai mikroglijose: specializuotose smegenų imuninėse ląstelėse. Kai mažytės atliekų apdorojimo struktūros, vadinamos lizosomomis, yra perkraunamos ir patiria stresą, šie jungikliai persijungia iš padėties „išjungta“ į „įjungta“, sukeldami didžiulius pokyčius mikroglijos genetinėje programoje. Ši reakcija, iš pradžių atliekanti apsauginę funkciją, ilgainiui tampa žalinga: ji skatina uždegimą ir prisideda prie neuronų žūties.medicalxpress+2
Tyrėjai naudojo A tipo Sanfilippo sindromo (MPS IIIA) pelės modelį. Tai reta vaikų demencijos forma, kurią sukelia vieno geno variantas, blokuojantis fermento sulfamidazės gamybą. Nesant šio fermento, ląstelių atliekos kaupiasi, ypač mikroglijose. Tuomet komanda nustatė, kad tie patys MITF/TFE jungikliai suaktyvėja ir Alzheimerio liga sergančių žmonių mikroglijose, reaguodami į atliekų kaupimąsi.today.ucsd+2
„Tai suteikė mums labai aiškią sistemą tirti tai, ką matome sergant dažnomis neurodegeneracinėmis ligomis, ir bandyti išsiaiškinti jas sukeliančius mechanizmus“, – sakė pirmasis autorius Christopheris Balakas, podoktorantūros tyrėjas koresponduojančio autoriaus Christopherio Glasso, UC San Diego Medicinos mokyklos ląstelinės ir molekulinės medicinos profesoriaus, laboratorijoje.today.ucsd
Šie radiniai meta iššūkį vyraujančioms prielaidoms apie tai, kaip vystosi neurodegeneracija. Daugelis tyrėjų manė, kad už mikroglijos ribų esančios amiloido apnašos sukelia lizosomų sutrikimus iš „išorės į vidų“. Naujasis tyrimas rodo, kad pažeidimas gali kilti iš pačios ląstelės vidaus.technologynetworks+1
„Žinome, kad vien lizosomų pakanka sukelti neurodegeneraciją sergant tokiomis retomis ligomis kaip MPS IIIA. Tas pats gali vykti arba bent jau prisidėti prie tokių sunkių ligų kaip Alzheimerio liga“, – teigė Ch. Balakas.today.ucsd
Nustačius, kad MITF/TFE baltymai yra pagrindiniai reguliatoriai, tyrimas nurodo viduląstelinį vaistų taikinį, kuris skiriasi nuo dabartinių metodų. „Dauguma į mikrogliją nutaikytų vaistų veikia ląstelės paviršiuje esančius receptorius“, – sakė Ch. Balakas. „Manau, kad šis darbas rodo šiek tiek kitokią strategiją: nusitaikyti į lizosomų programą ląstelės viduje“.today.ucsd
Tyrėjų komanda taip pat nustatė, kad mikroglijos bando sumažinti žalą ankstyvoje stadijoje, kol dar nėra visiškai perkrautos. Tai rodo, kad ankstyva intervencija, dar prieš genetiniam jungikliui perjungiant imunines ląsteles į kenksmingą būseną, galėtų būti veiksmingiausia. Vis dėlto, kaip pažymėjo Alzheimerio ligos tyrimų forumas „Alzforum“, tai yra susiję straipsniai, pristatantys ankstyvąjį mechanizmų tyrimą, o pagrindiniai rezultatai buvo gauti naudojant gyvūnų ir ląstelių modelius.iz+3