Newsletter Subscribe
Enter your email address below and subscribe to our newsletter
[forminator_form id="25163"]

science.nasagreekreporterscience.nasaNASA Jameso Webbo kosminis teleskopas užfiksavo vieną didžiausių iki šiol viešai paskelbtų vaizdų – platų artimųjų infraraudonųjų spindulių mozaikinį vaizdą IC 348, žvaigždžių formavimosi regiono, esančio maždaug už 1 000 šviesmečių nuo Žemės Persėjo žvaigždyne. 2026 m. rugsėjo 15 d., antradienį, NASA pristatytoje panoramoje matyti ne tik audringas žvaigždžių gimimas, bet ir atradimas, išbandantis žvaigždžių formavimosi teorijos ribas: rudosios nykštukės, sveriančios vos dvigubai daugiau nei Jupiteris.science.nasa
Stebėjimai, kuriems vadovavo Kevinas Luhmanas iš Pensilvanijos valstijos universiteto ir Catarina Alves de Oliveira iš Europos kosmoso agentūros, identifikavo rudąsias nykštukes, kurių numatoma masė yra maždaug du ir dešimt kartų didesnė už Jupiterio – tai mažiausios kada nors rastos tokio tipo masės objektai. Viena iš lengviausių nykštukių taip pat parodė infraraudonųjų spindulių perteklių, kurį mokslininkai interpretuoja kaip aplink ją esančio disko įrodymą, o tai kelia galimybę, kad planetos gali formuotis aplink objektą, kuris pats vos sunkesnis už milžinišką planetą.greekreporter+1
Rudosios nykštukės užima dviprasmišką zoną tarp žvaigždžių ir planetų. Jos formuojasi taip pat, kaip ir žvaigždės, gravitaciniu būdu kolapsuojant dujų debesims, tačiau niekada nesukaupia pakankamai masės vandenilio sintezei palaikyti. Mažiausios žvaigždės sveria apie 8 procentus Saulės masės; viskas, kas lengviau ir formuojasi savarankiškai, klasifikuojama kaip rudoji nykštukė.science.nasa
Ta pati komanda 2022 m. jau buvo naudojusi Webb, kad IC 348 regione aptiktų rudųjų nykštukių, kurių masė tris ar keturis kartus viršija Jupiterio masę. Naudodami Webb NIRCam 2024 m. ir NIRSpec instrumentą 2025 m., jie šią ribą nustūmė dar žemiau. Šie naujai identifikuoti objektai, kurių masė sudaro maždaug 0,19 procento Saulės masės, meta iššūkį formavimosi modeliams, kurie sunkiai paaiškina, kaip žvaigždžių gimimo procesas gali sukurti tokius mažus kūnus.techeblog+1
Disko aptikimas aplink vieną iš lengviausių rudųjų nykštukių yra ypač stulbinantis. Manoma, kad planetos vystosi besisukančiuose dujų ir dulkių diskuose, o tokio disko radimas aplink objektą, kurio masė tik dvigubai didesnė už Jupiterio, rodo, kad planetų formavimosi procesas gali vykti platesnėje aplinkoje, nei manyta anksčiau. NASA tai apibūdina kaip galimybę, o ne patvirtintą faktą – įrodymai gauti iš spektrinių matavimų, o ne tiesioginio besiformuojančių planetų vaizdavimo.greekreporter+1
Mozaika apima 16 ir 20 arkminučių plotą ir apima prototėvines žvaigždes, išmetančias čiurkšles į aplinkines dujas, sukuriančias švytinčius Herbigo-Haro objektus, tokius kaip HH 797 ir sraigto formos HH 211. Mokslininkai taip pat identifikavo neidentifikuotą angliavandenilių požymį mažiausios masės rudųjų nykštukių spektruose – signalą, matomą tik šiuose ekstremaliuose objektuose, kuriam gali prireikti naujos spektrinės klasifikacijos.techeblog+1
"Tai mažiausios žinomos rudosios nykštukės", – teigė NASA, – "ir jų egzistavimas meta iššūkį žvaigždžių formavimosi modeliams".science.nasa