„Rabobank“ prognozuoja: euro zonos infliacija 2027 m. pradžioje pasieks 4,4 proc.

„Rabobank“ smarkiai padidino euro zonos infliacijos prognozes ir numato, kad bendroji metinė infliacija 2027 m. sausį ir vasarį pasieks 4,4 proc. piką, nes sparčiai kylančios naftos ir gamtinių dujų kainos daro įtaką visos bendrijos ekonomikai, teigiama šią savaitę paskelbtoje Nyderlandų banko strategų analizėje.fxstreet

Atnaujinta strategų Baso van Geffeno ir Elwino de Grooto prognozė pastebimai skiriasi nuo paties Europos Centrinio Banko rugsėjo mėnesio prognozių, pagal kurias numatoma, kad 2026 m. vidutinė infliacija sieks 3,0 proc., o iki 2028 m. sumažės iki 2,1 proc. „Rabobank“ dabar prognozuoja, kad vidutinė infliacija 2026 m. sieks 3,1 proc., o 2027 m. sieks 3,5 proc., o tai lemia energijos ištekliai, kasmet prie bendrosios infliacijos pridedantys maždaug 0,5 procentinio punkto.ecb.europa+2

Energetikos šokas keičia prognozes

Euro zona susiduria su nauju energijos kainų šoku, susijusiu su konfliktu Artimuosiuose Rytuose. „Eurostat“ duomenimis, energijos išteklių infliacija euro zonoje rugpjūtį paspartėjo iki 14,3 proc. (liepą siekė 10,3 proc.), o tai padidino bendrąją infliaciją iki 3,3 proc., o tai yra didžiausias lygis nuo 2024 m. rugsėjo. „Rabobank“ strategai įspėjo, kad jei karas ateinančiais mėnesiais sukels „šiek tiek didesnį spaudimą tiekimo grandinėms“, poveikis gali išplisti už energetikos sektoriaus ribų.cnbc+1

Nepaisant bendrosios infliacijos šuolio, grynoji infliacija išlieka labiau kontroliuojama. „Rabobank“ prognozuoja tik 0,1 procentinio punkto grynosios infliacijos padidėjimą, o „Eurostat“ duomenys parodė, kad grynoji infliacija rugpjūtį faktiškai sumažėjo iki 2,4 proc. (nuo 2,5 proc. liepą). Vis dėlto bankas atkreipė dėmesį į atlyginimų kilimo riziką: „Kadangi infliacija kitų metų pradžioje tikriausiai pasieks piką ties maždaug 4,5 proc. riba, ši rizika yra reikšminga“, rašė strategai, pažymėdami, kad darbuotojai gali reikalauti didesnio darbo užmokesčio, kad kompensuotų prarastą perkamąją galią.fxstreet+1

Centriniai bankai griežtina politiką, rinkoms prognozuojant tolesnį palūkanų kėlimą

Rugsėjo 10 d. ECB padidino indėlių palūkanų normą 25 baziniais punktais iki 2,50 proc. (tai buvo antrasis padidinimas šiais metais), motyvuodamas nuolatiniu energijos kainų spaudimu dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose. Rinkos tikisi tolesnio pinigų politikos griežtinimo: rugsėjo pradžioje atlikta „Reuters“ apklausa rodė, kad rugsėjo mėnesio padidinimas gali būti paskutinis ECB žingsnis, tačiau „BBVA Research“ Banco Bilbao Vizcaya Argentaria, S.A. ↘ 2.02% dabar tikisi dar vieno padidinimo iki 2,75 proc. iki metų pabaigos. „BNB Bloomberg“ teigimu, rinkos prognozuoja, kad iki 2027 m. indėlių palūkanų norma viršys 3 proc.bnnbloomberg+4

Vis dėlto „Rabobank“ tikisi, kad indėlių palūkanų norma ilgą laiką išliks arti 2,50 proc., o jos mažinimas žemiau šio lygio mažai tikėtinas iki 2028 m. „Manome, kad grynoji infliacija mažės lėtai“, rašė strategai, darydami prielaidą, kad ECB kurį laiką išlaikys palūkanų normas ties „viršutine neutralaus diapazono riba“.fxstreet

Euro zonos padėtis atspindi platesnį pasaulinį pinigų politikos griežtinimo ciklą. JAV Federalinis rezervų bankas šią savaitę taip pat padidino palūkanų normas, Japonijos bankas jas pakėlė iki aukščiausio lygio per 31 metus, o Australijos rezervų bankas šiais metais palūkanų normas didino jau tris kartus.bnnbloomberg