Newsletter Subscribe
Enter your email address below and subscribe to our newsletter

Ormūzo sąsiaurio atidarymas ir dėl to įvykęs žalios naftos kainų nuosmukis keičia pasaulinės pinigų politikos perspektyvas, o didieji bankai teigia, kad blogiausias šių metų „vanagiškas“ kainų perskaičiavimas jau praeityje.

Europos Centrinis Bankas trečiadienį paskelbė naują tyrimą, įspėjantį, kad nuolatiniai prekybos per Hormūzo sąsiaurį sutrikimai gali kelti grėsmę iki 3 proc. euro zonos produkcijos, o tiekimo trūkumas turėtų poveikį, gerokai viršijantį tiesioginį aukštesnių energijos kainų poveikį.

Europos Centrinio Banko prezidentė Christine Lagarde griežtai apgynė centrinio banko sprendimą birželio mėnesį padidinti palūkanų normas, Prancūzijos laikraščiui „Les Echos“ sakydama, kad „esame įsitikinę, jog priėmėme teisingą sprendimą“, net jei paliaubos tarp Irano ir Jungtinių Valstijų, sudarytos praėjus vos dešimčiai…

Eurozonos privatus sektorius birželį parodė stabilizacijos ženklų po dviejų mėnesių gamybos mažėjimo, nes sąnaudų spaudimas sumažėjo sparčiausiu tempu nuo pandemijos laikų, rodo penktadienį „S&P Global“ paskelbti galutiniai apklausos duomenys.

Europos Centrinio Banko prezidentė Christine Lagarde dar kartą patvirtino banko birželio mėnesio sprendimą didinti palūkanų normas, ketvirtadienį duodama interviu prancūzų laikraščiui „Les Echos“ sakydama: „esame įsitikinę, kad priėmėme teisingą sprendimą“, net kai nauji duomenys rodo, jog euro zonos infliacija vėsta…

Pasaulinės akcijų rinkos ketvirtadienį augo, nes žalios naftos kainos nukrito iki žemiausio lygio per kelis mėnesius, sumažindamos infliacijos baimę ir pritraukdamos pirkėjus į akcijų rinkas nuo Mumbajaus iki Londono.

Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį padidino palūkanų normas, pakeldamas indėlių palūkanų normą 25 baziniais punktais iki 2,25 proc. Tai pirmas institucijos padidinimas per beveik trejus metus, nes karas Irane skatina energijos kainų ir infliacijos augimą visoje euro zonoje.