Auksas pinga: centriniams bankams keliant palūkanas keičiasi kainodaros dinamika

Pirmadienį aukso kaina šiek tiek smuktelėjo ir stabilizavosi ties 4 370 JAV dolerių už unciją riba, nes suderinti centrinių bankų palūkanų normų kėlimai pakeitė tauriojo metalo kainą lemiančius veiksnius. Rugsėjo 16 d. Federalinės rezervų sistemos (Fed) įvykdytas 25 bazinių punktų palūkanų kėlimas, pirmasis per daugiau nei trejus metus, buvo papildytas netikėtu Japonijos banko griežtinimu penktadienį, taip prisijungiant prie Europos centrinio banko, kuris palūkanas pakėlė savaite anksčiau.finimize+1

„Reuters“ duomenimis, pirmadienio prekybos pradžioje neatidėliotino sandorio aukso kaina smuko 0,3 proc. iki 4 362,60 JAV dolerio už unciją, nors praėjusią savaitę buvo fiksuotas nedidelis augimas. Nuosmukis įvyko nepaisant padidėjusios įtampos Artimuosiuose Rytuose, JAV ir Iranui apsikeičiant naujais grasinimais prieš Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją.english.aawsat+1

Atsiranda paslaptingas pirkėjas

Rinkas stebina aukso atsparumas aukštesnių palūkanų normų akivaizdoje. „Deutsche Bank“ ↘ 4.50% metalų srautų ataskaitoje, kurią parengė banko metalų tyrimų vadovas Danielis Ghali, nurodoma, kad pagrindinė ralio jėga yra centrinių bankų rezervų valdymo institucijos. Komerciniai ir nekomerciniai pirkėjai bei CTA strategijos po „Fed“ sprendimo reikšmingų įplaukų neparodė, tačiau auksas vis tiek peržengė nuosmukio tendenciją, kuri laikėsi nuo pat Jackson Hole simpoziumo.news.futunn

Ghali ataskaitoje teigiama, kad geopolitinė įtampa Hormūzo sąsiauryje rezervų valdytojams yra kur kas svarbesnė nei „Fed“ palūkanų politika. Mažėjant energijos kainoms, naftą eksportuojančios šalys susiduria su mažesnėmis užsienio valiutos pajamomis, todėl didėja spaudimas perskirstyti rezervus į auksą kaip ne suverenų turtą. „Deutsche Bank“ padarė išvadą, kad aukso kainodaros modelis tyliai keičiasi iš palūkanų normų modelio į glaudžiau su naftos kainomis susietą modelį.news.futunn

Struktūrinė parama išlieka

Nepaisant trumpalaikio aukso kainos silpnumo, analitikai prognozuoja tolesnį augimą. „The Straits Times“ pranešė, kad 2026 m. antrąjį ketvirtį centriniai bankai įsigijo 289 tonas aukso, o metiniai pirkimai turėtų siekti 700–900 tonų, tai yra beveik dvigubai daugiau nei iki 2022 m. buvęs metinis vidurkis. Vien Kinijos liaudies bankas rugpjūtį įsigijo daugiau nei 20 tonų, tai didžiausias mėnesinis pirkimas nuo 2023 metų.straitstimes

UOB prognozuoja, kad ketvirtąjį ketvirtį aukso kaina sieks 4 500 JAV dolerių už unciją, o 2027 m. trečiąjį ketvirtį – 5 400 JAV dolerių, tuo tarpu DWS prognozuoja 5 000 JAV dolerių iki 2027 m. rugsėjo. Christopheris Irwinas iš „Julius Baer“ pažymėjo, kad „aukso bulių rinka prasidėjo 2023 m. pabaigoje, esant griežtesniam JAV politikos režimui, o tai pabrėžia, kad metalo trajektoriją formuoja jėgos, kurios gerokai viršija palūkanų normas“.straitstimes

Dabar dominuoja nafta, o ne palūkanos

„KCM Trade“ vyriausiasis rinkos analitikas Timas Watereris teigė, kad artimiausiu metu auksas gali svyruoti maždaug 4 200–4 580 JAV dolerių ribose, pridurdamas, kad „kad auksas įgautų reikšmingą augimo pagreitį, tikriausiai reikalingas aiškus naftos kainų ir (arba) obligacijų pajamingumo mažėjimas“. „Deutsche Bank“ laikosi strategijos pirkti auksą per algoritminius išpardavimus, kai kyla naftos kaina, ir laikytis ilgųjų pozicijų, jei nafta signalizuoja apie apsisukimą – tai sistema, pagrįsta požiūriu, kad aukso ir naftos koreliacija tapo pagrindiniu kainodaros inkaru.english.aawsat+1