Newsletter Subscribe
Enter your email address below and subscribe to our newsletter
[forminator_form id="25163"]

bloombergReuterscnn+1Kinijos žalios naftos importas gegužę smuko iki žemiausio lygio per aštuonerius metus, o analitikai dabar įspėja, kad dalis paklausos, prarastos per JAV ir Irano karą, gali niekada negrįžti – tai struktūrinis pokytis, padėjęs išvengti blogiausių naftos kainų scenarijų.
Prieš prasidedant karui vasario pabaigoje, Kinija importuodavo vidutiniškai apie 11,6 mln. barelių per dieną. Gegužę šis skaičius nukrito iki maždaug 7,8 mln. barelių per dieną – tai žemiausias lygis nuo 2017 m. pabaigos, rodo Kinijos muitinės duomenys. Šis kritimas reiškė beveik 30 proc. sumažėjimą, palyginti su ikikarinio laikotarpio lygiu, nes Pekinas naudojo sukauptas atsargas, o ne skubėjo ieškoti pakaitalų sutrikusioje pasaulinėje rinkoje.energyconnects+4
„Bloomberg“ sekmadienį pranešė, kad „Rystad Energy“ skaičiavimais, 200 000–600 000 barelių per dieną transporto kuro paklausos, prarastos konflikto metu, šiais metais gali negrįžti. „Energy Aspects“ vertinimu, nuolatinis praradimas siekia apie 300 000 barelių per dieną. Analitikų teigimu, karas paspartino jau anksčiau prasidėjusį perėjimą nuo benzino ir dyzelino, kurį skatina spartus elektromobilių diegimas Kinijoje – dabar jie sudaro daugiau nei pusę naujų automobilių pardavimų šalyje.caliber+5
„Reuters Thomson Reuters Corporation“ pranešė, kad benzino pardavimai „Sinopec China Petroleum & Chemical Corporation“, didžiausioje pasaulio naftos perdirbimo įmonėje, balandį sumažėjo 8 proc., palyginti su praėjusiais metais, o dyzelino – 6 proc. Prekybininkai apibūdino pramonės ir logistikos klientus, kurie „visiškai išnyko“, jau perėję nuo dyzelinių sunkvežimių prie elektrinių alternatyvų. „Sinopec“ prognozuoja, kad nacionalinė benzino, dyzelino ir reaktyvinio kuro paklausa antrąjį ir trečiąjį ketvirčius sumažės apie 10 proc., palyginti su praėjusiais metais.Reuters
Struktūrinis pagrindas yra aiškus: iki 2025 m. pabaigos naujos energijos transporto priemonės sudarė daugiau nei 50 proc. naujų automobilių pardavimų šalies viduje, o bendras elektromobilių įkrovimo punktų skaičius Kinijoje iki 2026 m. vasario pasiekė 21 milijoną. Karo sukeltas kainų šuolis tik sustiprino elektrifikacijos ekonominę logiką.cnn+2
Kinijos importo ribojimas laikomas viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl naftos kainos pasiekė aukščiausią tašką ties 120 JAV dolerių už barelį, o ne 200 JAV dolerių, apie kuriuos kai kurie analitikai įspėjo, jei būtų buvę pažeisti Irano Kharg salos eksporto įrenginiai. „Bloomberg Intelligence“ analitikas Sal Yilmaz sakė „Axios“, kad „jei Kinijos importas būtų išlikęs ikikarinio lygio, naftos kainos šiandien tikriausiai būtų daug aukštesnės“.axios+2
„JPMorgan“ tikisi, kad Kinijos importas pradės atsigauti nuo rugpjūčio, tačiau net optimistai pripažįsta, kad atsigavimas bus nepilnas. Panašu, kad karas su Iranu ne tik sutrikdė Kinijos naftos apetitą – jis jį visam laikui sumažino.CNBC