„Vogue“ sulaukė kritikos dėl pirmojo dirbtinio intelekto sukurto modelio reklamoje

„Vogue“ žurnalas sulaukė vis didėjančios kritikos po to, kai 2025 m. rugpjūčio mėn. numeryje „Guess“ drabužių prekės ženklo reklamoje pristatė savo pirmąjį dirbtinio intelekto sukurtą modelį. Dviejų puslapių atvartas, kurį sukūrė Londone įsikūrusi rinkodaros agentūra „Seraphinne Vallora“, vaizduoja šviesiaplaukį modelį vasariškais drabužiais su vos pastebimu prierašu apie dirbtinę kilmę.

Kontroversija kilo, kai „TikTok“ vartotojas @lala4an paskelbė vaizdo įrašą apie DI modelį, kuris greitai surinko daugiau nei 2 milijonus peržiūrų. Mados industrijos profesionalai ir skaitytojai socialiniuose tinkluose išreiškė didelį pasipiktinimą, daugelis grasino atšaukti „Vogue“ prenumeratą.marketing-interactive+1

Industrijos susirūpinimas dėl darbo vietų praradimo

Modelis Felicity Hayward, mados industrijoje dirbanti daugiau nei dešimtmetį, BBC sakė, kad DI modelių naudojimas „atrodo tingus ir pigus“ ir apibūdino „Vogue“ sprendimą kaip „labai nuviliantį ir gana gąsdinantį“. Industrijos kritikai teigia, kad DI sukurti modeliai gali išstumti žmones modelius, vizažistus, plaukų stilistus ir fotografus iš tradicinių fotosesijų.sineadbovell.substack+1

Buvęs modelis Sinead Bovell įspėjo, kad „grožio standartus jau veikia DI“ ir išreiškė susirūpinimą dėl jaunų žmonių, lyginančių save su „visiškai dirbtiniais žmonėmis“. Australijos įstatymų leidėjas Davidas Shoebridge'as „Twitter“ tinkle parašė, kad „Guess“ „kuria neįmanomus ir neatsakingus grožio standartus“ su skaitmeniniu būdu tobulais kūnais, kurie neegzistuoja.style.yahoo+1

Agentūra gina DI technologiją

„Seraphinne Vallora“ įkūrėjos Valentina Gonzalez ir Andreea Petrescu ryžtingai gynė savo prieštaringai vertinamą darbą, atremdamos kritiką, kad DI modeliai keičia žmogiškąjį talentą. 25-erių verslininkės teigia, kad jų technologija kuria, o ne naikina darbo vietas, apibūdindamos daug darbo reikalaujantį procesą, apimantį nuotaikų lentas, stilistus ir kartais tikrus fotografus pozų testavimui. „Kodėl inžinieriai, grafikos dizaineriai, 3D menininkai, programuotojai, architektai – bet kokie kūrėjai – negali kurti grožio?“, – studija rašė „Instagram“, tvirtindama, kad jų vaizdai yra „valdomi DI, bet sukurti žmonių, kūrėjų ir dizainerių.“marketing-interactive+1

Agentūros gynyba remiasi DI pozicionavimu kaip tiesiog dar vienu kūrybiniu įrankiu, panašiu į „Photoshop“ ar skaitmeninius fotoaparatus, kai jie tik atsirado. Gonzalez „BuzzFeed“ sakė, kad jų proveržis įvyko, kai „Guess“ įkūrėjas Paulas Marciano atrado jų darbus „Instagram“ ir iš dešimties DI sukurtų variantų pasirinko jų šviesiaplaukį modelį. Nepaisant kritikos dėl nerealių grožio standartų įtvirtinimo, Gonzalez atsakomybę perkėlė vartotojų pageidavimams: „Tai net ne mes, tai visuomenė. Jei jie būtų mėgę įvairovę, būtume užplūdę savo „Instagram“ įvairove.“ Duetas tvirtina, kad jų 220 000 sekėjų „Instagram“ paskyra įrodo rinkos paklausą jų fantazijomis grįstiems vaizdams, o Gonzalez teigia: „mes nekuriame naujo standarto. Standartas visada buvo ten.“style.yahoo+1

DI mados reklamoje

Mados industrijos perėjimas prie DI sukurtų modelių reiškia esminį pokytį reklamos praktikoje, o tokie pagrindiniai leidiniai kaip Elle ir Harper's Bazaar taip pat pristato „Seraphinne Vallora“ skaitmeninius kūrinius kartu su prieštaringai vertinama „Vogue“ kampanija. Šis technologinis posūkis vyksta industrijai susiduriant su ekonominiu spaudimu, o „McKinsey“ metinė apklausa atskleidė, kad tik 20% mados lyderių tikisi vartotojų nuotaikų pagerėjimo 2025 m., o 39% tikisi blogėjančių sąlygų.australianphotography+1

Gamybos procesas už šių skaitmeninių modelių atskleidžia tiek dabartinės DI technologijos sudėtingumą, tiek apribojimus. „Seraphinne Vallora“ penkių žmonių komandai reikia iki mėnesio sukurti kiekvieną DI modelį nuo idėjos iki galutinio vaizdo, o mokesčiai dideliems klientams siekia šešiaženkles sumas – tai kaštai, panašūs į tradicines fotosesijas. Tačiau kritikai pastebi esminius technologijos trūkumus: nors DI gali sugeneruoti „tobulą kaulų struktūrą ir nepriekaištingą odą“, tikri drabužiai reklamose dažnai atrodo „netvarkingai“, todėl reikia tradicinės tikrų drabužių fotografijos. Agentūra pripažįsta, kad „dar nesukūrė plius dydžio modelių, nurodydama technologinius apribojimus“, o rasinės įvairovės trūkumą priskiria algoritmų pasirinkimams, o ne techniniams apribojimams. Ši technologinė regresija vyksta prekės ženklams, tokiems kaip „Guess“, pastebimai vengiant rodyti šiuos DI vaizdus savo socialinės žiniasklaidos platformose, o tai rodo vidinį dviprasmiškumą dėl jų inovacijų.afaqs+2