ECB atstovas P. Cipollone: stagfliacijos rizika dėl Hormūzo krizės yra menka

Europos Centrinio Banko valdybos narys Piero Cipollone pareiškė, kad ekonomikos stagnacijos ir straigaus infliacijos šuolio rizika, kilusi dėl krizės Hormūzo sąsiauryje, yra „gana menka“. Taip jis atmetė didėjančią rinkų baimę, jog geopolitiniai neramumai gali įsukti euro zoną į stagfliacijos spiralę.

P. Cipollone nemato stagfliacijos ženklų

Pirmadienį paskelbtame interviu Italijos leidiniui „ilsussidiario.net“ P. Cipollone pripažino, kad būtina stebėti makroekonominę aplinką, tačiau teigė, kad dabartiniai duomenys nepatvirtina blogiausio scenarijaus. „Žinoma, turėsime stebėti makroekonominės aplinkos pokyčius, tačiau šiuo metu nėra jokių ženklų, rodančių stagfliacijos scenarijų“, sakė jis, praneša „Reuters“.reuters

Šie komentarai nuskambėjo tęsiantis krizės Hormūzo sąsiauryje, kuri nuo 2026 m. pradžios stipriai sutrikdė pasaulinius energijos srautus. Rugpjūčio viduryje tranzitas per sąsiaurį sumažėjo iki vos aštuonių laivų per dieną, nors prieš konfliktą jų būdavo nuo 130 iki 140. Šis sutrikimas išaugino energijos kainas ir iškėlė klausimų, ar Europai negresia 8-ojo dešimtmečio stiliaus stagfliacijos kartojimasis.aljazeera

Rinkos tikisi griežtesnės ECB politikos

P. Cipollone patikinimai skiriasi nuo vis griežtesnių rinkos lūkesčių. „Reuters“ duomenimis, prekiautojai vertina, kad yra maždaug 25 proc. tikimybė, jog ECB indėlių palūkanų norma iki 2027 m. kovo pasieks 3 proc., ir apie 60 proc. tikimybė, jog tai įvyks iki 2027 m. rugsėjo. Dauguma analitikų tikisi 25 bazinių punktų padidinimo rugsėjo 10 d. ECB posėdyje, kas kilstelėtų indėlių normą nuo dabartinių 2,25 proc. iki 2,50 proc.reuters+2

Birželį ECB padidino palūkanų normas 25 baziniais punktais, ir tai buvo pirmas toks sprendimas po palūkanų mažinimo ciklo, pasibaigusio 2025 m. viduryje. Šis žingsnis buvo pagrįstas dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose kilusiu energijos kainų spaudimu infliacijai. Liepos mėnesio posėdyje ECB pirmininkė Christine Lagarde laikėsi griežtos pozicijos ir įspėjo, kad energijos šokas „dar ne visiškai persidavė ekonomikai“.ecb.europa+1

Augimo ir infliacijos pusiausvyros paieškos

P. Cipollone pastebėjimai rodo, kad bent kai kurie ECB valdančiosios tarybos nariai išlieka atsargūs dėl pernelyg griežtos politikos atsakant į tai, ką jie laiko pasiūlos šoku. Paties ECB jautrumo analizė rodo, kad ilgesnis Hormūzo sutrikdymas galėtų sumažinti euro zonos BVP maždaug 0,4 procentinio punkto, o infliaciją padidinti apie 1,3 procentinio punkto: tai skausmingas, bet suvaldomas scenarijus, o ne visapusiška stagfliacija.globalbankingandfinance

Dabar prekiautojai laukia rugsėjo posėdžio, kuriame centrinis bankas turės palyginti išliekančią energijos riziką ir euro zonos ekonomiką, kuri, išskyrus energijos sektorių, dar nerodo aiškių perkaitimo ženklų.