ECB: Kinijos sukauptos naftos atsargos sušvelnino Irano karo sukeltą energetinį šoką

Europos Centrinio Banko ekonomistai pirmadienį paskelbtame tinklaraščio įraše teigia, kad Kinijos naftos atsargų kaupimas prieš karą, spartus elektromobilių diegimas ir sumažėjęs naftos chemijos produktų vartojimas suvaidino pagrindinį vaidmenį ribojant pasaulinius ekonominius Irano karo padarinius. Šis karas iš pasaulinės naftos rinkos pašalino maždaug 14 mln. barelių per dieną.ecb.europa

Analizėje, pavadintoje „Energetinis šokas: kodėl naftos ir dujų kainos pakilo mažiau nei tikėtasi“, dabartinė krizė lyginama su energetikos sutrikimais, kuriuos sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą 2022 m., ir bandoma paaiškinti, kodėl kur kas didesnis pasiūlos šokas lėmė palyginti nedidelį kainų šuolį.ecb.europa

Nuosaikus kainų atsakas į precedento neturintį sutrikimą

Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui 2026 m. vasario pabaigoje užvėrus Ormūzo sąsiaurį, buvo sutrikdytas maždaug 20 mln. barelių per dieną tranzitas: tai sudaro penktadalį pasaulinės naftos pasiūlos. Saudo Arabijai ir Jungtiniams Arabų Emyratams pritaikius alternatyvius naftotiekių maršrutus, grynasis pasiūlos praradimas vidutiniškai siekė apie 14 mln. barelių per dieną, o tai gerokai viršija maždaug 1 mln. barelių per dieną sumažėjimą, kurį sukėlė Rusijos karas Ukrainoje.ecb.europa

Vis dėlto abu konfliktai lėmė stebėtinai panašų kainų kilimą. ECB ekonomistų teigimu, iki birželio pradžios naftos kainos buvo maždaug 29% didesnės nei prieš konfliktą, atsitraukusios nuo piko, kai buvo pakilusios daugiau nei 50%. Po Rusijos invazijos kainos piko metu taip pat pakilo maždaug 30%: tai iš esmės panašus rezultatas, nepaisant keturiolika kartų mažesnio šoko.ecb.europa

„Brent“ tipo nafta pirmadienį buvo prekiaujama už maždaug 90 JAV dolerių už barelį, šiek tiek atsitraukus po to, kai praėjusią savaitę trumpam viršijo 100 JAV dolerių ribą. Tuo tarpu Vokietijos 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas sumažėjo iki mažiau nei 3,2%, tačiau išliko arti praėjusią savaitę pasiektos 15 metų aukštumos, investuotojams vertinant infliacines padidėjusių energijos sąnaudų pasekmes.barchart+2

Trys Kinijos buferiai

ECB tinklaraštyje įvardyti keli veiksniai, lėmę santūrią kainų reakciją, o Kinijai jame tenka svarbus vaidmuo. Kinijos žalios naftos atsargos padidėjo nuo maždaug 92 dienų importo poreikio 2023 m. iki maždaug 115 dienų 2026 m. pradžioje, o tai suteikė didelę apsaugą, kai buvo sustabdytas gabenimas per sąsiaurį. Spartus Kinijos perėjimas prie elektromobilių taip pat padėjo sukurti maždaug 2,5 mln. barelių per dieną naftos perteklių pasaulinėje rinkoje dar prieš prasidedant konfliktui.ecb.europa

Mažesnis Kinijos naftos chemijos pramonės vartojimas ir sumažėjusi Artimųjų Rytų aviacinių degalų paklausa prisidėjo prie to, kad buvo smarkiai sumažintos pasaulinės naftos paklausos prognozės. Tarptautinė energetikos agentūra savo 2026 m. antrojo ketvirčio paklausos prognozę, palyginti su sausio mėnesiu, sumažino 3 mln. barelių per dieną ir numatė maždaug 2% metinį nuosmukį: tai kur kas staigesnis kritimas nei 0,6 mln. barelių per dieną deficitas, užfiksuotas po invazijos į Ukrainą.ecb.europa

Rekordinis ir koordinuotas 400 mln. barelių paleidimas iš strateginių atsargų, daugiau nei dvigubai didesnis nei 182 mln. barelių, paleistų 2022 m., dar labiau sumažino įtampą rinkoje.journalrecord+1

Rizika išlieka

ECB autoriai įspėjo, kad padėtis išlieka „itin nepastovi“, ypač po to, kai šio mėnesio pradžioje atsinaujinę JAV ir Irano smūgiai vėl pakurstė baimę dėl ilgalaikių sutrikimų. Ilgalaikis sąsiaurio užvėrimas palaipsniui išeikvotų esamus buferius ir priverstų rinkas atsisakyti greito sprendimo lūkesčių, o tai padidintų naujų kainų šuolių riziką.reuters+2

Praėjusią savaitę ECB paliko galioti 2,25% palūkanų normas, o prezidentė Christine Lagarde pažymėjo, kad buvo svarstomas ir palūkanų normų didinimas.freemalaysiatoday+1