Prancūzijos ir Vokietijos obligacijų pajamingumo skirtumas pasiekė didžiausią lygį nuo 2012 m. krizės

Prancūzija sparčiai tampa naujos Europos skolos krizės epicentru. Rugsėjo pradžioje skirtumas tarp 10 metų trukmės Prancūzijos ir Vokietijos vyriausybės obligacijų pajamingumo išaugo iki maždaug 85 bazinių punktų ir priartėjo prie lygių, nematytų nuo euro zonos skolos krizės praėjusio dešimtmečio pradžioje. Viešajai skolai viršijus 117,5% BVP ir ekonomikai stagnuojant, investuotojai iš naujo vertina riziką laikyti Prancūzijos valstybės skolos vertybinius popierius tuo metu, kai Europos Centrinis Bankas ruošiasi vėl didinti palūkanų normas.reuters+1

Fiskalinė audra be politinio sprendimo

Pirmąjį ketvirtį Prancūzijos viešoji skola viršijo 3,5 trilijono eurų, o Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad iki 2027 m. šis santykis viršys 120%. Pirmąjį ketvirtį ekonomika susitraukė 0,2%, o antrąjį augimas buvo nulinis, todėl vyriausybės bazė įsipareigojimams vykdyti mažėja.sedaily

Užuot sprendę šią prastėjančią padėtį, Prancūzijos politikai susitelkę į kitais metais vyksiančius prezidento rinkimus. Kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen pažadėjo 125 milijardų eurų išlaidų mažinimą ir kartu žada sumažinti pensinį amžių iki 62 metų. Kairiųjų atstovas Jeanas-Lucas Mélenchonas iš „Nenugalėtosios Prancūzijos“ pasiūlė radikalesnį sprendimą: tiesiog panaikinti Prancūzijos banko turimas Prancūzijos vyriausybės skolos dalis. „Viskas, ką turime padaryti, tai paimti 18%, kuriuos valdo Prancūzijos bankas, ir įmesti juos į ugnį“, – rinkimų kampanijos metu sakė Mélenchonas, praneša „Reuters Thomson Reuters Corporation“ ↘ 4.01%.reuters

Šis pasiūlymas sulaukė griežtos Bundesbanko prezidento Joachimo Nagelio kritikos, kuris laikraščiui „Le Monde“ pareiškė, kad jokiam Eurosistemos centriniam bankui neleidžiama anuliuoti nacionalinės skolos, ir pavadino tokius veiksmus vyriausybių finansavimu per pinigų emisiją – praktika, kurią draudžia Europos sutartys ir kuri gali sukelti hiperinfliaciją.fortune+1

Užsienio investuotojai ir Japonijos šešėlis

Prancūziją ypač pažeidžiamą daro didelė priklausomybė nuo užsienio kapitalo. Pirmąjį ketvirtį užsienio investuotojai valdė 57,5% Prancūzijos vyriausybės obligacijų, o tai gerokai viršija maždaug 32% dalį, tenkančią JAV iždo obligacijoms ar Jungtinės Karalystės vyriausybės vertybiniams popieriams. „ABN AMRO“ analitikai skaičiuoja, kad apie 35% Prancūzijos obligacijų turėtojų yra itin jautrūs kainų pokyčiams, o tai reiškia, kad net nedidelis užsienio investuotojų pasitraukimas gali padidinti rinkos svyravimus.sedaily

Japonijos vyriausybės pensijų investicijų fondas (GPIF), didžiausias pensijų fondas pasaulyje, kelia ypatingą susirūpinimą. Kovo mėnesio duomenimis, GPIF valdė apie 5,8 trilijono jenų vertės Prancūzijos obligacijų, kurios užsienio obligacijų portfelyje nusileidžia tik JAV skolai. Spėlionės, kad Tokijas gali peržiūrėti GPIF turto paskirstymą, siekdamas paremti silpstantį jeną, sukrėtė rinkas. Finansų ministrė Satsuki Katayama birželį pareiškė, kad valdžios institucijos „galėtų apsvarstyti galimybę pakoreguoti valstybinių pensijų turto paskirstymą“.sedaily

ECB palūkanų normų didinimas didina spaudimą

Tikimasi, kad ECB rugsėjo 10 d. posėdyje padidins indėlių palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 2,50%, rodo „Reuters“ apklausa, kurioje visi 65 apklausti ekonomistai prognozavo tokį žingsnį. Rugpjūtį infliacija euro zonoje šoktelėjo iki 3,3% ir gerokai viršijo 2% tikslą. Trečiasis palūkanų normų didinimas gruodį išlieka tikėtinas, o tai dar labiau padidintų skolinimosi kaštus visame bloke. „Manau, kad Prancūzija juda link krizės, net jei tai neįvyks iškart“, – CNBC sakė „Ninety One“ pajamų turto valdymo vadovas Johnas Stopfordas.reuters+1