Trys G7 centriniai bankai kitą savaitę spręs dėl palūkanų normų augant naftos kainoms

Didžiojo septyneto (G7) šalių centriniai bankai ruošiasi vienai svarbiausių 2026 metų savaičių pasaulinei pinigų politikai: per tris dienas bus priimti trys esminiai sprendimai dėl palūkanų normų, o fone – sparčiai kylančios naftos kainos ir dėl Artimųjų Rytų konflikto įsišaknijusi infliacija.

Federalinių rezervų sistema savo sprendimą paskelbs trečiadienį, rugsėjo 16 d., Anglijos bankas – ketvirtadienį, rugsėjo 17 d., o Japonijos bankas – rugsėjo 18 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) jau ėmėsi veiksmų ir rugsėjo 10 d. padidino pagrindinę indėlių palūkanų normą 25 baziniais punktais iki 2,5 proc. – tai antrasis toks kėlimas šiais metais.morningstar+3

Naftos šokas diktuoja griežtinimo logiką

Sinchronizuoto spaudimo politikai priežastis – žalioji nafta. „Brent“ naftos kaina praėjusią savaitę viršijo 100 JAV dolerių už barelį po atakų prieš tanklaivius Artimuosiuose Rytuose, kurios, pasak „Reuters“, buvo didžiausia smūgių laivybai banga nuo JAV ir Irano konflikto pradžios. Šis kainų šuolis – daugiau nei 45 proc. nuo JAV ir Irano paliaubų žlugimo liepos pradžioje – lėmė, kad Europos gamtinių dujų kainos nuo birželio mėnesio išaugo beveik dvigubai.news.futunn+1

Austrijos centrinio banko valdytojas Martin Kocher po ECB sprendimo duotame interviu įspėjo, kad jei naftos kainos iki metų pabaigos išliks ties 100 JAV dolerių riba, ECB bus priverstas toliau kelti palūkanas. Pagal nepalankiausią ECB scenarijų, kai vidutinė naftos kaina ketvirtąjį ketvirtį siektų 99 JAV dolerius už barelį, infliacija kitais metais pakiltų iki 3,2 proc., todėl banko 2 proc. tikslas antrus metus iš eilės liktų nepasiekiamas. Bundesbanko prezidentas Joachim Nagel pritarė Kocherio nuogąstavimams ir „CNBC“ teigė, kad „viskas labai priklauso nuo to, kaip keisis energijos kainos“. Rinkos prognozuoja dar vieną 25 bazinių punktų ECB palūkanų kėlimą iki 2,75 proc. iki metų pabaigos.cnbc+1

Trys sprendimai, trys dilemos

Federalinių rezervų sistemai tenka bene sunkiausias pasirinkimas. Dabartinė federalinių fondų palūkanų norma yra 3,50–3,75 proc. ir nekinta nuo 2025 m. gruodžio, tačiau rinkos ėmė tikėtis kėlimo po to, kai JAV vartotojų kainų infliacija išliko 3,4 proc., o pirmininkas Kevin Warsh Jackson Hole susitikime laikėsi griežtos pozicijos. Liepos mėnesio posėdyje balsai pasiskirstė 9 prieš 3 už palūkanų išlaikymą.cambridgecurrencies+1

Tikimasi, kad Anglijos bankas paliks 3,75 proc. palūkanų normą nepakeistą. Visi 65 „Reuters“ apklausti ekonomistai prognozuoja, kad pokyčių nebus, nors mažuma iš aštuonių ekspertų tikisi, kad palūkanos galiausiai pakils iki 4,00 proc.reuters

Japonijos bankas atrodo labiausiai pasiryžęs veikti. „Reuters“ apklausa parodė, kad rugsėjo 18 d. tikimasi 25 bazinių punktų palūkanų kėlimo iki 1,25 proc., o prognozių rinkos šiam žingsniui suteikia 97 proc. tikimybę. Spartus darbo užmokesčio augimas ir nuolatinis jenos silpnumas sustiprino argumentus už griežtesnę politiką.reuters+1

Platesnis vertinimas

Palūkanų kėlimo spaudimo konvergencija G7 šalyse žymi ryškų posūkį nuo 2026 m. pradžios, kai dauguma centrinių bankų arba mažino palūkanas, arba jas išlaikė stabilias. Kocher pripažino, kad naftos šokas yra už centrinių bankų kontrolės ribų, tačiau pabrėžė, jog „aukštos infliacijos laikotarpis turi būti trumpas“ ir kad infliacija turi grįžti į tikslinį lygį „maždaug per metus“. Tai, kaip politikos formuotojai suvaldys įtampą tarp energijos kainų spaudimo ir lėtėjančio ekonomikos augimo, apibrėžs pinigų politikos kraštovaizdį likusiai 2026 m. daliai ir 2027 metams.news.futunn