Pasaulio obligacijų pajamingumas pasiekė dešimtmečių aukštumas: investuotojus gąsdina augantis deficitas

Sinchroniškas vyriausybės obligacijų išpardavimas nuo JAV iki Europos ir Japonijos padidino skolinimosi išlaidas iki lygio, nematyto daugiau nei dešimtmetį. Tai sutrikdė akcijų rinkas ir sukėlė nerimą dėl didžiųjų ekonomikų fiskalinės būklės.

JAV 30 metų iždo obligacijų pajamingumas rugpjūčio viduryje pasiekė 5,34 proc., o tai yra didžiausias rodiklis nuo 2007 metų, ir tik vėliau nukrito iki maždaug 5,17 proc. 10 metų obligacijų pajamingumas svyruoja ties 4,7 proc. Europoje Vokietijos etaloninių 10 metų obligacijų pajamingumas siekia apie 3,22 proc. (lygis, paskutinį kartą matytas 2011 metais), o Prancūzijos 10 metų OAT obligacijų pajamingumas pakilo iki 4,05 proc., o tai yra didžiausias rodiklis nuo 2008 metų. Japonijos 10 metų obligacijų pajamingumas šoktelėjo iki beveik 2,9 proc. nuo 2,1 proc. vasario mėnesį. Pietų Korėjoje 30 metų vyriausybės obligacijų pajamingumas rugpjūčio 18 d. šoktelėjo iki rekordinio 4,751 proc. lygio.finance.yahoo+2

Struktūrinis deficitas, o ne tik pinigų politika

Analitikai teigia, kad kainų perkainojimas atspindi struktūrines jėgas, dėl kurių ilgalaikis tendencijos pasikeitimas yra mažai tikėtinas. „Nuo didžiosios 2008, 2009 metų finansų krizės valstybės skola visame pasaulyje nuolat augo“, sakė „Pictet“ makroekonominių tyrimų vadovas Frederikas Ducrozet. Augantis fiskalinis deficitas reiškia, kad vyriausybės turi leisti vis daugiau obligacijų, konkuruodamos tarpusavyje ir vis dažniau su technologijų įmonėmis, kurios milžiniškomis sumomis skolinasi dirbtinio intelekto infrastruktūrai, kad pritrauktų kapitalą.koreaherald+1

JAV valstybės skola šį mėnesį pirmą kartą viršijo 40 trilijonų JAV dolerių, t. y. dvigubai daugiau nei prieš dešimtmetį, o metinės palūkanų išlaidos praėjusiais metais pasiekė 970 milijardų JAV dolerių. Legendinis investuotojas Stanley Druckenmilleris šią savaitę „Wall Street Journal“ News Corp ↘ 2.27% nuomonės straipsnyje perspėjo, kad iždo sekretoriaus Scotto Bessento intervencija superkant ilgalaikes obligacijas buvo bandymas „nutildyti“ vienintelį likusį fiskalinės drausmės prižiūrėtoją. „Negalite išsipirkti iš mokumo problemų naudodami likvidumo priemones“, rašė S. Druckenmilleris. „Galite tik atidėti šį pokalbį ir padidinti galutinę kainą.“finance.yahoo+1

Prancūzija tampa didžiausia obligacijų rizika Europoje

Ši suirutė pakeitė Europos rizikos hierarchiją. Premija, kurios investuotojai reikalauja už Prancūzijos obligacijų turėjimą, palyginti su Vokietijos skola, didėjo tris mėnesius iš eilės ir pasiekė apie 88 bazinius punktus, o tai yra didžiausias rodiklis nuo 2024 metų pabaigos. Prancūzijos pajamingumas dabar viršija Italijos pajamingumą, nepaisant didesnės Romos skolos naštos. Šį pokytį „Reuters“ pavadino Prancūzijos fragmentuoto parlamento, didėjančio deficito ir nenuspėjamų prezidento rinkimų, numatytų 2027 metų pavasarį, pasekme.reuters+1

„Nenustebčiau, jei šie skirtumai pasiektų 100 bazinių punktų, o net ir nuo 100 bazinių punktų yra erdvės jiems dar labiau padidėti“, sakė Kevinas Thozet iš „Carmignac“.reuters

Poveikis akcijoms ir realiajai ekonomikai

„S&P 500“ indeksas šią audrą atlaikė palyginti atspariai, tačiau svyravimai sustiprėjo. „Barron's“ pranešė, kad iždo obligacijų pajamingumas tapo naujuoju Volstrito „baimės matuokliu“, pakeitusiu VIX indeksą kaip rodiklį, kurį investuotojai stebi atidžiausiai. Didesnis pajamingumas didina skolinimosi išlaidas įmonėms, finansuojančioms DI plėtrą, spaudžia augimo akcijų vertinimą ir tiesiogiai virsta brangesnėmis būsto paskolomis bei įmonių skola.barrons+2

Korėjoje „Kospi“ indeksas rugpjūčio 18 d. prarado ankstyvą 3,4 proc. prieaugį ir užsidarė 1,55 proc. žemiau, šoktelėjus obligacijų pajamingumui. Charlotte de Montpellier, ING ekonomistė, apibendrino platesnę riziką: „Mažiau perkama būstų, mažiau verslo finansavimo projektų, o galiausiai ekonomika lėtėja, todėl tai tikrai nėra gera žinia.“finance.yahoo+1