Norvegijoje rasta 560 mln. metų senumo trimatė gyvūno iškasena

Norvegijos Arktyje, avių ganykloje, iškasta viena seniausių žinomų trimačių gyvūnų iškasenų, atverianti retą galimybę pažvelgti į sudėtingos gyvybės Žemėje aušrą. Atradimas, apie kurį trečiadienį pranešta žurnale „Palaeontology“, yra pirmasis patvirtintas kultinės iškasenos Charnia radinys Skandinavijoje ir pirmoji didelė Ediakaro periodo iškasenų vieta Europoje, atrasta per kelis dešimtmečius.eurekalert+1

Laike sustingęs „gleivių pilnas maišelis“

Iškasena datuojama maždaug prieš 560 mln. metų, Ediakaro periodu, kai planetoje pradėjo plisti pirmieji sudėtingi organizmai. Charnia, kuri labiau primena paparčio šaką nei bet kurį šiuolaikinį gyvūną, neturėjo burnos, organų ar matomų judėjimo priemonių: Kembridžo universiteto tyrėjai ją apibūdina kaip „gleivių pilną maišelį“, panašų į sėslų medūzos atitikmenį.cam+1

Dauguma Ediakaro periodo iškasenų išliko tik kaip plokšti įspaudai, per šimtus milijonų metų suspausti uolienų sluoksnių. Tačiau šį pavyzdį įtraukė senovinė povandeninė lavina, kuri užpildė jo kūną nuosėdomis ir nepaprastai tiksliai išsaugojo trimatę formą. Šis išlikimo būdas atskleidė subtilias briaunas, vadinamas kiliais, išilgai kiekvienos šakos: ši savybė niekada anksčiau nebuvo pastebėta plokštesniuose tos pačios rūšies pavyzdžiuose.eurekalert+1

„Pamatę tą pačią rūšį, išlikusią kitu būdu, pradedate pastebėti savybes, kurių anksčiau nebuvote matę“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius dr. Yorickas Veenma iš Kembridžo Žemės mokslų departamento.eurekalert

Naujas plotas iškasenų ieškotojams

Radinys buvo aptiktas po to, kai Finmarke, Norvegijoje, nuo skardžio nukrito ir perskilo uolienos, atskleisdamos viduje buvusią Charnia iškaseną. Ši vieta yra šalia atodangos, kur jau anksčiau buvo pastebėta Ediakaro gyvybės pėdsakų: tvirtinimosi struktūrų, kurias organizmai paliko tvirtindamiesi prie senovinio jūros dugno, tačiau pačių organizmų iškasenų čia niekada nebuvo rasta.cam+1

Be vienintelio Charnia pavyzdžio, tyrimų komanda identifikavo keletą kitų iškasenos ekosistemos dalių, įskaitant tai, ką bendraautoris profesorius Neilas Daviesas pavadino „keistais mažais skėčio formos gumburėliais, kurie neatitinka to, kas žinoma iš kitų vietų“.eurekalert

Kodėl tai svarbu

Atradimas rodo, kad ankstyviausi Žemės gyvūnai buvo labiau paplitę, nei manyta anksčiau. Dauguma Ediakaro iškasenų randamos tik keliose pasaulio vietose, o turtingos naujos radavietės pasirodymas netikėtame Arkties kampelyje užsimena, kad kitos neištirtos teritorijos gali slėpti panašių netikėtumų.phys+1

„Šis radinys rodo, kad mažiau pažįstamose vietose vis dar yra potencialo atradimams“, – teigė Y. Veenma.cam