Kinijos eksporto šuolis augina naujus verslo nugalėtojus smunkant vidaus rinkai

Kinija liepą užfiksavo 24 proc. metinį eksporto augimą ir 113 mlrd. JAV dolerių prekybos perviršį. Tai leidžia šaliai siekti dar vieno daugiau nei trilijono dolerių perviršio 2026 m., nors šalies vidaus ekonomika ir toliau smunka. Vakarų valstybių vyriausybės šią dinamiką vadina antruoju „Kinijos šoku“, Pekinui bandant išbristi iš užsitęsusio vidinio nuosmukio per eksportą.reuters+1

Atskirtis tarp galingo Kinijos išorės sektoriaus ir silpnos vidaus paklausos pastaraisiais mėnesiais dar labiau išryškėjo. Antrojo ketvirčio BVP augimas nuvylė ir siekė 4,3 proc., o mažmeninė prekyba gegužę sumažėjo 0,6 proc., prieš pakildama tik 1,3 proc. birželį.freemalaysiatoday+1

Pekino politikos skatinamas eksporto variklis

Šis atotrūkis tiesiogiai atspindi Pekino strateginius pasirinkimus. Per pastarąjį dešimtmetį Kinija užsitikrino dominuojančias pozicijas elektromobilių, saulės baterijų ir akumuliatorių sektoriuose, iki 2024 m. sukaupusi apie 65 proc. pasaulinės intelektinės nuosavybės elektromobilių ir baterijų srityse. Vakarų politikai teigia, kad subsidijuojamas Kinijos eksportas šiose pramonės šakose kenkia kitiems gamintojams ir kelia grėsmę darbo vietoms, ypač Europoje.reuters+1

Europos šalys atsako sektoriniais tarifais bei griežtesniais kibernetinio saugumo reikalavimais, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas toliau plečia tarifus. Pekino vidaus „anti-involiucijos“ kampanija, kuria siekiama pažaboti niokojančius kainų karus maisto pristatymo, elektromobilių ir saulės komponentų sektoriuose, davė tik ribotų rezultatų.freemalaysiatoday+1

Iškyla nauji nugalėtojai

Kinijos įmonės prisitaiko gamybą perkeldamos tiesiogiai į užsienio vartotojų rinkas: šią strategiją Pekinas oficialiai užfiksavo kaip „Globalizacijos 3.0 etapą“. Geriausias pozicijas užima elektromobilių lyderės BYD ir „Geely“, akumuliatorių gigantė CATL Contemporary Amperex Technology Co., Limited bei buitinės elektronikos bendrovės „Midea“ ir „Haier“. Optinių siųstuvų-imtuvų gamintojos „Zhongji Innolight“ ir „Eoptolink“, giliai integruotos į pasaulines dirbtinio intelekto bei duomenų centrų tiekimo grandines, taip pat turėtų gauti naudos, teigia „Emmer Capital Partners“ įkūrėjas ir buvęs „BNP Paribas“ Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono akcijų tyrimų vadovas Manishi Raychaudhuri.freemalaysiatoday+1

Valiutos brangimas suteikia dar vieną galimybę: juanis 2026 m. pakilo 3,6 proc. dolerio atžvilgiu ir 5,5 proc. euro atžvilgiu, potencialiai sumažindamas įsipareigojimus užsienio valiuta valstybės įmonėms, tokioms kaip „Sinopec China Petroleum & Chemical Corporation“ ir didžiosioms Kinijos oro linijoms.reuters+1

Iššūkiai išlieka

Vis dėlto stiprus eksportas negarantuoja akcijų kainų augimo. BYD pristatymai į užsienį 2026 m. pirmąjį pusmetį išaugo daugiau nei 70 proc., tačiau bendrovės akcijos krito dėl nuožmaus kainų karo šalies viduje. Kinijos oro linijų akcijos nuo vasario mėnesio taip pat smarkiai smuko dėl energijos kainų šoko, susijusio su JAV ir Irano konfliktu, kuris ir toliau didina aviacinių degalų kainas.freemalaysiatoday+1

„Šį kartą Kinijos įmonės negali pasikliauti didesniu bendradarbiavimu ir mažesnėmis prekybos kliūtimis, – rašė M. Raychaudhuri, – bet vietoj to tikriausiai susidurs su aplinka, kuriai būdingas susiskaidymas, konfliktai ir reikšmingas kitų didžiųjų pasaulio ekonominių galybių pasipriešinimas.“reuters