Karui Artimuosiuose Rytuose kurstant infliaciją, centriniai bankai ruošiasi lemiamam rugsėjui

Penktadienį sukanka šeši mėnesiai nuo vasario 28 d., kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis surengė smūgius Iranui. Šis žingsnis sukėlė konfliktą, kuris supurtė pasaulines energijos rinkas, sustabdė globalios dezinfliacijos tendenciją ir privertė centrinius bankus priimti sudėtingus sprendimus naujame politikos cikle.

Energijos šokas ir rinkų atsparumas

Pirmiausia ekonominės pasekmės pasijuto energijos rinkose. Hormūzo sąsiaurio uždarymas, kurį Tarptautinė energijos agentūra apibūdino kaip „didžiausią tiekimo sutrikimą pasaulinės naftos rinkos istorijoje“, maždaug 47 proc. sumažino Persijos įlankos žaliavinės naftos eksportą. „Brent“ naftos kaina balandžio mėnesį trumpam buvo viršijusi 120 JAV dolerių už barelį, o 2026 m. nusistovėjo ties maždaug 90 JAV dolerių riba, palyginti su maždaug 70 JAV dolerių praėjusiais metais.sundayworld+1

Tačiau pasaulio akcijų rinkos pademonstravo netikėtą atsparumą. „MSCI World“ indeksas šį mėnesį pasiekė rekordinę 105 trln. JAV dolerių rinkos vertę, nuo konflikto pradžios išaugęs beveik 7 trln. JAV dolerių, daugiausia dėl entuziazmo investuoti į dirbtinį intelektą. Tačiau Persijos įlankos šalių ekonomika nukentėjo tiesiogiai: Saudo Arabijos eksportas tarp pirmojo ir antrojo ketvirčių susitraukė 10 proc., Dubajaus nekilnojamojo turto pardavimai smuko net 80 proc., o Kataro ekonomika šiais metais gali susitraukti beveik 30 proc. dėl žalos, padarytos Ras Lafano dujų kompleksui.sundayworld

Spaudimas infliacijai ir apsirūpinimui maistu

Energijos šokas panaikino didelę dalį ankstesniais metais pasiektos pažangos mažinant infliaciją. Metinė infliacija euro zonoje liepą pakilo iki 2,9 proc., kai prieš metus siekė 2 proc. Jungtinėje Karalystėje vartotojų kainos šovė iki 2,9 proc. metinio lygio: tai aukščiausias rodiklis per keturis mėnesius. TVF liepos mėnesį sumažino 2026 m. pasaulio ekonomikos augimo prognozę iki 3,0 proc. ir įspėjo, kad globali dezinfliacija sustojo.turkiyetoday+2

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija pranešė, kad liepos mėnesį maisto kainos pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei trejus metus, o spaudimą dar labiau padidino trąšų gabenimo sutrikimai bei stiprus „El Niño“ reiškinys.sundayworld

Centrinių bankų laukia sudėtingas rugsėjis

TVF generalinė direktorė Kristalina Georgijeva rugpjūčio 25 d. pareiškė, kad pasaulio ekonomika energijos šoką atlaikė geriau nei baimintasi, tačiau išreiškė susirūpinimą dėl blogėjančios fiskalinės padėties ir kylančio obligacijų pajamingumo. Tokiomis aplinkybėmis centriniai bankai žengia į itin svarbų rugsėjo mėnesį. Plačiai tikimasi, kad Europos Centrinis Bankas rugsėjo 10 d. padidins palūkanų normas 25 baziniais punktais, o rinkos vertina 63 proc. tikimybę, kad Federalinis rezervų bankas jų nekeis. Tikimasi, kad Japonijos bankas, birželio mėnesį padidinęs bazinę palūkanų normą iki 1 proc., t. y. aukščiausio lygio per 31 metus, rugsėjo 18 d. jas vėl padidins.reuters+1

Artėjant žiemai ir vis dar sutrikus laivybai Hormūzo sąsiauryje, naujo infliacijos spaudimo rizika lydi kiekvieną priimamą sprendimą.