Kinijos naftos importas rugpjūtį smuko 23 proc. dėl sutrikimų Hormūzo sąsiauryje

Kinijos žalios naftos importas rugpjūtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 23,4 proc. iki 37,93 mln. tonų, rodo antradienį paskelbti muitinės duomenys, didžiausiai pasaulio naftos pirkėjai toliau jaučiant didžiausią tiekimo sutrikimų, kilusių dėl besitęsiančio konflikto aplink Hormūzo sąsiaurį, naštą.bloomberg+1

Šie skaičiai rodo pagerėjimą, palyginti su antrojo ketvirčio žemumomis, kai importas nukrito iki silpniausio lygio nuo 2016 metų, tačiau vis dar išlieka gerokai mažesni nei prieš konfliktą. „Kpler“ duomenimis, kuriuos cituoja „Reuters“, jūra gabenamos naftos kiekis rugpjūtį pasiekė 7,14 mln. barelių per dieną, palyginti su 6,93 mln. barelių per dieną liepą, tačiau vis dar yra 4,27 mln. barelių per dieną mažesnis už 11,41 mln. barelių per dieną vidurkį, fiksuotą per tris mėnesius iki JAV ir Izraelio atakos prieš Iraną vasario 28 dieną.reuters+1

Skirtumas, kuris „negali tęstis“

„Vitol“ generalinis direktorius Russellas Hardy, kalbėdamas energetikos konferencijoje APPEC Singapūre, apibūdino 5–6 mln. barelių per dieną skirtumą tarp Kinijos 2025 ir 2026 metų žalios naftos importo lygių kaip netvarų, nurodydamas, kad Kinijos pirkimai turės paspartėti. R. Hardy pažymėjo, kad tikimasi, jog pasaulinė naftos paklausa 2026 metais, palyginti su 2025 metais, sumažės 1,5 mln. barelių per dieną, tačiau teigė, kad naftos produktų atsargos pasauliniu mastu vis dar mažėja, o tai rodo, kad rafinuoto kuro suvartojimas ir toliau viršija pasiūlą.investinglive+1

Šis įspėjimas yra svarus, atsižvelgiant į „Vitol“ kaip didžiausios pasaulyje nepriklausomos naftos prekybos bendrovės poziciją ir tiesioginį matomumą į fizinius srautus. „Bloomberg“ antradienį pranešė, kad Kinijos importuotojai rugpjūtį gavo 6,2 proc. daugiau žalios naftos nei liepą, krovinių iš Persijos įlankos srautams šiek tiek padidėjus, o perdirbimo gamykloms didinant pirkimus iš alternatyvių šaltinių.bloomberg

Rusija užpildo spragą

Kinijos naftos perdirbimo gamyklos vis dažniau kreipiasi į Rusiją, siekdamos kompensuoti ribotą tiekimą iš Artimųjų Rytų. „Kpler“ duomenimis, jūra gabenamas importas iš Rusijos rugpjūtį pasiekė 1,68 mln. barelių per dieną – tai aukščiausias lygis nuo kovo ir padidėjimas nuo 1,40 mln. barelių per dieną liepą. Kinija taip pat gauna apie 1 mln. barelių per dieną naftotiekiais iš Rusijos.bairdmaritime+1

Dėl šio posūkio Kinija atsidūrė tiesioginėje konkurencijoje su Indija, kurios perdirbimo gamyklos taip pat pakeitė naftą iš Artimųjų Rytų rusiška žalia nafta. Tuo tarpu mažesnės nepriklausomos Kinijos perdirbimo gamyklos praranda prieigą prie Irano žalios naftos, nes JAV karinio jūrų laivyno blokada neleidžia naujiems kroviniams išplaukti iš įlankos.reuters+1

Išaugęs rafinuoto kuro eksportas

Lengvųjų ir vidutinių distiliatų eksportas rugpjūtį išaugo iki 963 000 barelių per dieną nuo 774 000 barelių per dieną liepą, beveik atitinkantis žalios naftos importo padidėjimą ir pabrėžiantis paskatą, kurią sukuria didelės Azijos dyzelino ir benzino perdirbimo maržos. „Brent“ žalios naftos ateities sandoriai, kurie nuo konflikto pradžios iki balandžio 30 dienos šoktelėjo 75 proc. iki ketverių metų aukštumos – 126,41 JAV dolerio už barelį – stabilizavosi, tačiau išlieka lygiuose, kuriuos daugelis Kinijos perdirbimo gamyklų laiko nepatogiais.bairdmaritime+1

JAV energetikos informacijos administracija pažymėjo, kad Kinijos antrojo ketvirčio importas vidutiniškai siekė tik 8,1 mln. barelių per dieną, t. y. 32 proc. mažiau nei ankstesnį ketvirtį. Ar Kinija atnaujins didelio masto pirkimus, ar toliau naudos strategines ir komercines atsargas, išlieka pagrindiniu klausimu pasaulinėms naftos rinkoms artėjant prie paskutinių metų mėnesių.eia