Karas su Iranu pasaulio energijos sąskaitą padidino 330 mlrd. dolerių

Praėjus šešiems mėnesiams po to, kai JAV ir Izraelis vasario 28 d. sudavė smūgius Iranui, konfliktas pasaulio iškastinio kuro importo sąskaitą padidino maždaug 330 mlrd. JAV dolerių. Vis dėlto pasaulio ekonomika išvengė daugelio būgštauto katastrofiško žlugimo ir pasidalijo į dvi puses: vienoje klesti investuotojai, o kitoje išlaidas dengia vartotojai, ypač skurdžiausi pasaulio gyventojai.

Vieniems pelnas, kitiems našta

Šią savaitę Suomijoje įsikūrusio Energijos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) paskelbta 330 mlrd. JAV dolerių suma rodo skirtumą tarp to, kiek šalys iš tikrųjų sumokėjo už naftą, kurą ir skystintąsias gamtines dujas (SGD) nuo kovo iki rugpjūčio, ir to, ką analitikai prognozavo prieš karą. Žalia nafta sudarė 164,1 mlrd. dolerių šios sumos, dyzelinas ir gazolis: 73,8 mlrd. dolerių, o SGD: 38 mlrd. dolerių. Didžiausias smūgis teko Europos Sąjungai, kurios energijos importo išlaidos šoktelėjo 78 mlrd. dolerių, po jos seka Kinija (35 mlrd. dolerių) ir Indija (22 mlrd. dolerių).finance.yahoo+1

„Brent“ rūšies naftos kaina šoktelėjo maždaug 22 procentais, nuo maždaug 72 JAV dolerių už barelį prieš karą iki beveik 88 dolerių, ankstesniu konflikto etapu pasiekusi beveik 120 dolerių viršūnę, nes tanklaivių judėjimas per Hormūzo sąsiaurį, kuris anksčiau užtikrindavo penktadalį pasaulio naftos ir dujų tiekimo, itin sulėtėjo. „ExxonMobil“ Exxon Mobil Corporation ↗ 0.34% ir „Chevron“ ↘ 0.15% bendras antrojo ketvirčio pelnas, padidėjus žaliavų kainoms, viršijo 26,6 mlrd. JAV dolerių. Volstrite indeksas „S&P 500“ pakilo beveik 22 procentais, o „Nasdaq Composite“ šoktelėjo 27 procentais nuo tada, kai rinkos kovo pabaigoje pasiekė žemiausią tašką.abcnews+2

„Iki šiol pasaulio ekonomikai pavyko įgyvendinti finansinį filmo 'Neįmanoma misija' scenarijų“,: teigė „Cerity Partners“ investicijų strategas Michaelas Ashley Schulmanas.abcnews

Sunkiausia našta vartotojams ir besivystančioms šalims

Karo išlaidos labiausiai prislėgė eilinius vartotojus ir besivystančias šalis. Tarptautinės oro transporto asociacijos teigimu, aviacinis kuras vidutiniškai kainuos 70 procentų brangiau nei 2025 m., todėl oro linijos spaudžiamos mažinti maršrutus ir kelti bilietų kainas. Trąšų kainos, kurias išaugino sutrikęs eksportas iš Persijos įlankos, Pasaulio banko kainų indekso duomenimis, balandį pasiekė piką ir buvo 44 procentais didesnės nei prieš karą. JT Pasaulio maisto programa įspėjo, kad dešimtys milijonų žmonių gali atsidurti bado gniaužtuose. „Persijos įlankos Hormūzo sąsiauryje inkarą išmetęs naftos tanklaivis gali reikšti vienu valgiu per dieną mažiau vaikui Sudane“,: šią savaitę liudydamas sakė laikinai Pasaulio maisto programos vykdomojo direktoriaus pareigas einantis Carlas Skau.seattletimes+1

Tarptautinė energijos agentūra apskaičiavo, kad dėl karo veiksmų buvo sunaikinta net penktadalis Artimųjų Rytų naftos perdirbimo pajėgumų, o šis apribojimas tikriausiai išliks ir karui pasibaigus.oilprice

Švari energija populiarėja, tačiau rizika išlieka

Viena iš netikėtų pasekmių tapo paspartėjęs perėjimas prie švarios energijos. Elektromobilių pardavimai kai kuriose pasaulio dalyse pasiekė rekordus: Kolumbijoje metinis augimas siekė 300 procentų, o Naujojoje Zelandijoje: 180 procentų. Reaguodamos į krizę, maždaug 26 šalys pranešė apie naujas švarios energijos priemones. „Krizė skatina investicijas greičiau, nei tai padarytų bet kokia politinė sistema“,: teigė bendrovės „Sphera“ tiekimo grandinės ekspertas Scottas Lehmannas. CREA duomenimis, vėjo ir saulės energija importuotojams per šešių mėnesių laikotarpį padėjo sutaupyti iš viso 36 mlrd. dolerių. Vis dėlto, neišsprendus ilgalaikio Hormūzo sąsiaurio statuso ir artėjant žiemos atsargų kaupimo sezonui, analitikai įspėja, kad pasaulinė energijos sąskaita gali dar labiau išaugti.seattletimes+3