Fondų valdytojai įspėja: Prancūzijos skolos išpardavimas kelia grėsmę bankams

Prancūzijos vyriausybės skolinimosi kaštai pakilo į aukščiausią lygį per daugiau nei du dešimtmečius. Fondų valdytojai dabar įspėja, kad Paryžius turi mažai erdvės biudžete ir kad spaudimas Prancūzijos vyriausybės skolai pradeda veikti didžiausius šalies bankus. 10 metų Prancūzijos vyriausybės obligacijų, žinomų kaip OAT, pajamingumas spalio pradžioje pasiekė 4,9937 proc. CNBC pranešė, kad tai aukščiausias lygis nuo 2002 m. liepos 10 d. Rugsėjį pajamingumas šoktelėjo 70 bazinių punktų. Papildomas pajamingumas, kurio investuotojai reikalauja už Prancūzijos skolos laikymą vietoj Vokietijos obligacijų, šį mėnesį pakilo virš 150 bazinių punktų – tai didžiausias atotrūkis per beveik 15 metų.cnbc

Nuo to laiko obligacijų rinka šiek tiek nurimo. Spalio 9 d. 10 metų pajamingumas sumažėjo iki maždaug 4,87 proc. „Trading Economics“ duomenys rodo, kad tą savaitę atotrūkis nuo Vokietijos sumažėjo iki maždaug 135 bazinių punktų, palyginti su 159 baziniais punktais prieš tai buvusį penktadienį.tradingeconomics

„Be saugos tinklo“

Remiantis „Europa Press“ atlikta investicinių įmonių apklausa, išpardavimas sukėlė abejonių dėl to, kiek Prancūzijos vyriausybė gali padaryti. Jakubas Lichwa, „Vontobel“ priklausančios „TwentyFour Asset Management“ portfelio valdytojas, teigė, kad „techninė perspektyva neleidžia mums manyti, kad jau pasiekėme lubas“. Jis pridūrė, kad „keli politikai kalti dėl žibalo pylimo į ugnį įvairiais neatsakingais komentarais“. Philippe'as Waechteris, „Ostrum Asset Management“ vyriausiasis ekonomistas, sakė, kad stagnuojančios vyriausybės pajamos, kylančios energijos kainos, aukštos palūkanų normos ir išsekęs biudžetas paliko Prancūzijos ekonomiką „be saugos tinklo“.europapress+1

Prancūzijos banko valdytojas Emmanuelis Moulinas šalies fiskalinę padėtį pavadino „labai sudėtinga“. Jis atmetė Europos centrinio banko pagalbą, sakydamas: „Prancūzija neturėtų ieškoti sprendimų Frankfurte, sprendimai yra namuose“. Investuotojai taip pat žvelgia į 2027 m. prezidento rinkimus, o tai didina abejones, ar Prancūzija sugebės suvaldyti savo viešuosius finansus.democrata+1

Bankai patiria spaudimą

Prancūzijos bankai per pastarąsias penkias prekybos dienas pasirodė prasčiau nei kiti Europos skolintojai tiek akcijų kainų, tiek kreditų rinkose. „Europa Press“ pranešė, kad „BNP Paribas“ akcijos per savaitę nukrito 2,4 proc., „Crédit Agricole“ – 3,7 proc., o „Société Générale“ – apie 5 proc. Fondų valdytojai nurodo keletą rizikų. Didesnis vyriausybės obligacijų pajamingumas gali sumažinti bankų pelną, nes bankai finansuoja ilgalaikes paskolas, pavyzdžiui, būsto paskolas, indėliais. Prancūzijos kredito reitingo sumažinimas galėtų padidinti pačių bankų skolinimosi kaštus. Vyriausybė taip pat galėtų padidinti bankų mokesčius, kad padėtų padengti deficitą.europapress+1

Bankai taip pat turi tam tikrą apsaugą. Europos centrinio banko duomenys rodo, kad Prancūzijos vyriausybės obligacijos sudaro apie 2,5 proc. viso Prancūzijos bankų turto, palyginti su beveik 10 proc. Graikijos ir Italijos bankuose. „TwentyFour“ skaičiuoja, kad didžiųjų Prancūzijos bankų turimos OAT obligacijos sudaro 15–30 proc. jų pagrindinio kapitalo, žinomo kaip CET1. Trys didžiausios grupės daugiau nei pusę savo pajamų uždirba už Prancūzijos ribų.democrata+1

„Diversifikacijos pranašumas šioms didelėms bankų grupėms yra realus“, – sakė J. Lichwa, – „o užsienio pajamų ramsčiai gali suteikti stabilumo, kai nacionalinė valstybės skola susiduria su įtampa“.democrata