Newsletter Subscribe
Enter your email address below and subscribe to our newsletter
[forminator_form id="25163"]

bloombergbloombergmiddleeasteye+1Europai pasitinkant šaltesnius mėnesius, jos elektros rinkose skamba pavojaus signalai, negirdėti nuo pat 2022 metų energijos krizės įkarščio. „Bloomberg“ duomenimis, didmeninė elektros kaina sausio mėnesio pristatymui Vokietijoje Europos energijos biržoje viršija 180 eurų už megavatvalandę, o tai yra daugiau nei 60 % daugiau nei prieš metus. Šį šuolį, kurį lėmė straigiai pakilusios gamtinių dujų kainos ir dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose nutrūkęs tiekimas, iš naujo pakurstė nerimą dėl platesnės infliacijos spiralės visame žemyne.bloomberg
Pagrindinis šio šuolio veiksnys: gamtinės dujos, kurių kainos pakilo į nuo 2022 m. pabaigos nematytą lygį, Europai stengiantis užpildyti saugyklas prieš žiemą. Nyderlandų TTF lyginamasis indeksas rugsėjo viduryje viršijo 81 eurą už megavatvalandę, o tai yra aukščiausias rodiklis per beveik trejus metus. Suintensyvėjusi konkurencija dėl suskystintųjų gamtinių dujų krovinių bei beveik uždarytas Ormūzo sąsiauris po JAV ir Izraelio karinės kampanijos prieš Iraną nutraukė tiekimą iš Kataro, kuriuo Europos pirkėjai rėmėsi atsisakę rusiškų dujų.cepr+2
Tiekimo sutrikimai neapsiriboja vien sąsiauriu. „Associated Press“ duomenimis, Saudo Arabija rugsėjo 11 d. uždarė savo Rytų ir Vakarų žalios naftos vamzdyną po bepiločių orlaivių atakų, dėl kurių kaltinamos Irano remiamos grupuotės Irake. Taip buvo prarastas svarbus apylankos maršrutas, kuriuo per dieną buvo pergabenama apie penkis milijonus barelių naftos. Kaip pranešė „Middle East Eye“, rugsėjo 18 d. Saudo Arabija informavo Europos naftos perdirbimo gamyklas, kad kitą mėnesį žalios naftos netieks. Jemenų husių sukilėliai dar labiau sustiprino Bab el Mandebo sąsiaurio kontrolę, keldami grėsmę laivybai Raudonojoje jūroje.middleeasteye+1
Energijos šokas jau daro įtaką vartotojų kainoms. Eurostato išankstiniais duomenimis, metinė infliacija euro zonoje rugpjūtį siekė 3,3 %, palyginti su 2,9 % liepą, o energijos kainos šoktelėjo 14,3 %: tai buvo didžiausias prieaugis tarp visų komponentų. Europos Centrinis Bankas rugsėjo 10 d. reagavo padidindamas indėlių palūkanų normą 25 baziniais punktais iki 2,5 %, o tai buvo antrasis padidinimas per tris mėnesius.europa+2
CNBC pranešė, kad didesnė nei 3 % infliacija spaudžia verslą tarp augančių gamybos sąnaudų ir griežtesnės pinigų politikos. ECB rugsėjo mėnesio prognozėse numatoma, kad 2026 m. infliacija vidutiniškai sieks 3,0 %, o iki 2028 m. sumažės iki 2,1 %, nors bankas pripažino, kad rizika išlieka nukreipta į didėjimo pusę.ecb.europa+2
„Bloomberg“ rugsėjo 18 d. pranešė, kad penktadienį Dubline susitikę euro zonos finansų ministrai už uždarų durų aptarė augantį spaudimą namų ūkiams ir įtemptus valstybių finansus. Euro grupės vadovas svarsto galimybę surengti neeilinį posėdį atsako į energijos kainų šuolį koordinavimui, kilus sumaiščiai pasaulinėje obligacijų rinkoje.bloomberg
Ši situacija primena 2022 m. krizės scenarijų, kai ES šalių vyriausybės išleido dešimtis milijardų eurų vartotojų sąskaitų ribojimui. Tačiau dabar Europos fiskalinės galimybės yra siauresnės, o pati tiekimo padėtis gali būti dar prastesnė. Tarptautinė energijos agentūra užfiksavo, kad nuo kovo mėnesio per Ormūzo sąsiaurį per savaitę praplaukia maždaug 47 laivai, palyginti su 456 laivais prieš konflikto pradžią. Šią savaitę paskelbtoje CEPR analizėje Ormūzo sąsiaurio laivybos sutrikdymas apibūdinamas kaip „didžiausias fizinio tiekimo sutrikdymas pasaulinių energijos rinkų istorijoje“.morningstar+1