Astronomai aptiko pirmąjį į mėnulį panašų objektą už Saulės sistemos ribų

Astronomai rado pirmųjų tvirtų įrodymų apie į mėnulį panašų objektą už mūsų Saulės sistemos ribų, tačiau jis skrieja ne apie planetą. Vietoj to Jupiterio masės kūnas skrieja apie rudąją nykštukę CD-35 2722 sistemoje, esančioje maždaug už 71 šviesmečio nuo Žemės. Šis atradimas, liepos 22 d. publikuotas žurnale „Nature“, verčia iš naujo įvertinti esamus planetų ir mėnulių apibrėžimus.www.eso.org+1

Nauja objektų klasė

Atradimas padarytas naudojant Europos pietinės observatorijos Labai didelį teleskopą Čilėje, taikant tą patį spindulinio greičio metodą, kuriuo 1995 m. buvo atrasta pirmoji egzoplaneta prie į Saulę panašios žvaigždės. Čilės Diego Portaleso universiteto, ESO ir Italijos nacionalinio astrofizikos instituto (INAF) tyrėjai užfiksavo periodinius svyravimus CD-35 2722 B spektre. Tai ruda nykštukė, maždaug 30 kartų masyvesnė už Jupiterį, skriejanti apie raudonąją nykštukę.arXiv.org+2

Galimo palydovo mažiausia masė siekia apie 0,74 Jupiterio masės, o jo orbitinis periodas yra 169 dienos. Taip pat gali egzistuoti antras, mažiau užtikrintas palydovas, kurio mažiausia masė yra 0,28 Jupiterio masės, o periodas: 87 dienos. Šie du objektai būtų arti 2:1 vidutinio judėjimo rezonanso, o tai primena Jupiterio Galilėjaus mėnulių orbitinius santykius.arXiv.org

Nepatenka į įprastas kategorijas

Kadangi rudosios nykštukės nėra nei žvaigždės, nei planetos, šis objektas netelpa į įprastą „egzomėnulio“ kategoriją. Tyrimo komanda jam apibūdinti sukūrė terminą „egzosatelitas“. „Nors ir egzotiška, ši sistema yra tikrai unikali ir žymi proveržį: tai pirmasis tikėtinas egzosatelito aptikimas“, pranešime spaudai teigė viena iš tyrėjų Alice Zurlo.www.eso.org

Kaip pranešė „Science News“, tokia orbitų hierarchija: palydovas, skriejantis apie rudąją nykštukę, kuri pati skrieja apie žvaigždę: neturi analogo mūsų Saulės sistemoje, todėl astronomams trūksta tinkamo žodyno.physicsworld.com+1

Reikšmė būsimiems tyrimams

Šis atradimas atveria naujas galimybes tirti, kaip planetinės masės objektai formuojasi apie subžvaigždinius kūnus ir ar tokiose sistemose galėtų egzistuoti gyvybei tinkamos sąlygos. Ankstesni darbai rodė, kad CD-35 2722 B tikriausiai susiformavo dėl gravitacinio nestabilumo, o ne dėl branduolio akrecijos: ši detalė gali padėti suprasti, kaip atsirado jo palydovai.arxiv.org

Patvirtinimui ir išsamesniam apibūdinimui prireiks kito karto instrumentų, įskaitant ESO itin didelį teleskopą (ELT), šiuo metu statomą Čilėje. Šiuo metu šis atradimas iš naujo braižo žemėlapį, kur visatoje gali egzistuoti mėnuliai arba jų atitikmenys.arXiv.org+1