Tyrimas įspėja: Himalajai artėja prie kritinės ribos dėl spartėjančio ledynų tirpimo

Himalajai artėja prie kritinės ribos, nes ledynai tirpsta sparčiau nei prieš dešimtmetį, keldami grėsmę šimtų milijonų žmonių vandens saugumui, regionui artėjant prie vadinamojo vandens piko vidurio amžiuje, teigiama šį mėnesį paskelbtame tyrimų konsorciumo pranešime.japantimes+1

Ataskaitoje, kurią parengė „Systemiq“ kartu su Tarptautiniu integruoto kalnų plėtros centru (ICIMOD), Integruota kalnų iniciatyva ir Indijos G.B. Pant nacionaliniu Himalajų aplinkos institutu, nustatyta, kad iš maždaug 40 000 Hindukušo-Himalajų regiono ledynų šiuo metu vietoje stebimas tik 21. Indijoje beveik 200 ledyninių ežerų įvardyti kaip keliantys didelę riziką, o 56 iš jų klasifikuojami kaip „labai didelės rizikos“, todėl milijonai žmonių pasroviui yra pažeidžiami.reuters+1

Šios išvados pasirodė praėjus mažiau nei trims savaitėms po to, kai viena iš šių grėsmių virto katastrofa.

Išpranašauta nelaimė

Rugpjūčio 26 d. maždaug 5 200 metrų aukštyje šiauriniame Langtango Himalo šlaite sugriuvo uolienų sluoksnis po kabančiu ledynu, į slėnius pasiųsdamas apie 142 milijonus kubinių metrų ledo ir uolienų. Susidaręs nuolaužų srautas nusirito Bhote Koshi upe, sunaikindamas kelius, tiltus ir ištisus kaimus Nepale bei Kinijos Tibeto regione. Rugsėjo 12 d. duomenimis, vien Nepale žuvo mažiausiai 1 386 žmonės, daugiau nei 5 130 dingo be žinios, o Tibete pranešta apie dar 43 žūtis.india.mongabay+2

Išsami 2026 m. ledynų vertinimo ataskaita, pagrįsta 30 metų „Landsat“ duomenimis, rodo, kad Hindukušo-Himalajų regionas nuo 1990 m. prarado 12 proc. savo ledynų ploto, o tirpimo tempas per pastarąjį dešimtmetį buvo 50 proc. didesnis nei dešimtajame dešimtmetyje. Regionas šyla maždaug dvigubai sparčiau nei pasaulio vidurkis – po 0,3°C per dešimtmetį.india.mongabay

„2000-aisiais tikėjomės, kad ledyninės kilmės potvynis Hindukušo-Himalajų regione įvyks maždaug kartą per 5–10 metų. Vien 2025 metais regioną ištiko trys tokie įvykiai, o dabar – šis 2026 metais“, – sakė ICIMOD nuotolinio stebėjimo specialistas Sravanas Shrestha.india.mongabay

Spaudžiamas klimato fondas

Tiesioginiai Nepalo nuostoliai dėl rugpjūčio 26 d. nelaimės vertinami 2,6 mlrd. JAV dolerių, o rekonstrukcijos išlaidos prognozuojamos sieks 4–5 mlrd. JAV dolerių ar daugiau. Šalis, kuri išmeta maždaug 0,027 proc. pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kreipėsi į Nuostolių ir žalos atlyginimo fondą (FRLD) dėl skubios pagalbos.india.mongabay

Numatyta, kad Nepalas iš FRLD gaus 20 mln. JAV dolerių pagal šių metų pradžioje pateiktus pasiūlymus, tačiau fondas susiduria su platesne pajėgumų krize. Liepos mėnesį 119 šalių buvo pateikusios 176 finansavimo prašymus, kurių bendra suma siekia apie 2,8 mlrd. JAV dolerių, o fondas turi maždaug 350 mln. JAV dolerių. Valdyba sprendimų priėmimą atidėjo iki kito posėdžio, numatyto gruodį Maniloje.kathmandupost+2

„Šiuo metu turimi ištekliai yra keliais dydžiais mažesni už realius nuostolių ir žalos poreikius“, – teigė „Germanwatch“ vyresnioji patarėja Vera Künzel.india.mongabay

Atskleistos stebėjimo spragos

Rugpjūčio nelaimė taip pat atskleidė kritines spragas ankstyvojo perspėjimo infrastruktūroje. Potvynis kilo ne iš kurio nors iš 47 Nepalo stebimų ledyninių ežerų, o iš uolienų šlaito, kurio nestebi jokia regioninė inventorizacija. Automatiniai upių lygio matuokliai Bhote Koshi upėje buvo nušluoti dar nespėjus paskelbti jokio perspėjimo, o potvynis pasiekė gyvenvietes pasroviui maždaug per dešimt minučių po to, kai kirto Nepalo sieną.india.mongabay

Regionui artėjant prie „vandens piko“ – momento, kai tirpsmo vandens maitinamų upių tėkmė nustoja augti ir pradeda mažėti – pasekmės peržengia nelaimių rizikos ribas. Himalajai sudaro daugiau nei 20 proc. Indijos BVP ir užtikrina vandens tiekimą šimtams milijonų žmonių aštuoniose šalyse.japantimes+1