Norvegijos 2,3 trilijono dolerių fondas siūlo mažinti JAV obligacijų dalį

„Norges Bank Investment Management“, Norvegijos centrinio banko padalinys, valdantis didžiausią pasaulyje valstybinį turto fondą, pasiūlė sumažinti valstybės obligacijų dalį savo obligacijų portfelyje nuo 70 proc. iki 50 proc., o didžiausia sumažinimo našta teks JAV valstybės obligacijoms. Remiantis „Reuters“, penktadienį publikuotame laiške Norvegijos finansų ministerijai išdėstytas sprendimas sumažintų fondo turimas JAV valstybės obligacijų atsargas maždaug 80 mlrd. dolerių nuo dabartinių 215 mlrd. dolerių.reuters

Šis pasiūlymas pateiktas neramu laiku pasaulinėse valstybės obligacijų rinkose, kai kelių didžiųjų ekonomikų ilgalaikių obligacijų pajamingumas pakilo į kelis dešimtmečius nematytas aukštumas, investuotojams vertinant kylančią infliaciją ir augančią valstybių skolos naštą.

Posūkis link rizikingesnės skolos

Pagal šį planą fondo obligacijų indekse JAV valstybės skolos dalis sumažėtų nuo 34,1 proc. iki 21,9 proc., o euro zonos skolos dalis kristų nuosekliau: nuo 16,8 proc. iki 14,1 proc. Japonijos valstybės obligacijų dalis padidėtų nuo 4,6 proc. iki 7,4 proc., o Jungtinės Karalystės dalis išliktų stabili ir siektų 4,2 proc.cnbc+1

Siekdama kompensuoti valstybės skolos sumažinimą, NBIM siūlo smarkiai padidinti JAV ne valstybinio fiksuotojo pajamingumo vertybinių popierių (įskaitant įmonių obligacijas ir būsto paskolomis užtikrintus vertybinius popierius) dalį obligacijų indekse nuo 16,2 proc. iki 27,6 proc. Fondo vadovas Nicolai Tangenas ir centrinio banko vadovė Ida Wolden Bache laiške teigė, kad 50 proc. valstybės skolos dalis „bus pakankama likvidumo poreikiams padengti, įskaitant finansų rinkų neramumų laikotarpius“. Jie pažymėjo, kad būsto paskolomis užtikrinti vertybiniai popieriai krizių metu dažniausiai juda priešinga kryptimi nei akcijos, todėl suteikia diversifikacijos naudą, artimesnę valstybės obligacijoms nei įmonių skolai.reuters+1

Įspėjamasis signalas JAV obligacijų rinkai

Fondas taip pat pasiūlė atsisakyti pagal BVP sveriamo valstybės obligacijų paskirstymo ir pereiti prie rinkos verte sveriamo modelio, argumentuodamas didele skolos našta, kurią šiuo metu neša beveik visos išsivysčiusios ekonomikos. Bet kokie pakeitimai būtų įgyvendinami palaipsniui, kad būtų sumažintas poveikis rinkai, o NBIM teigė lauksianti finansų ministerijos atsakymo.reuters+1

Ekonomistas Mohamedas El-Erianas, kalbėdamas „Ambrosetti“ forume Černobijuje (Italija), CNBC sakė, kad nors paties fondo turto perskirstymo masta yra nedidelė, „signalas, kad tradiciniai turėtojai ir pirkėjai tampa mažiau patikimi, yra labai svarbus“. Jis atkreipė dėmesį į sumažėjusį Kinijos, Japonijos ir Persijos įlankos šalių susidomėjimą JAV valstybės obligacijomis, vykstantį kartu su Norvegijos pervertinimu.cnbc+1

Didesnis spaudimas portfeliui

2,3 trilijono dolerių fondas, valdantis maždaug 1,5 proc. visų pasaulio biržinių bendrovių akcijų, pastaraisiais ketvirčiais pasiekė rekordinį pelną, kurį lėmė JAV bei Azijos technologijų akcijos ir dirbtinio intelekto bumas. Tačiau 2025 m. pirmąjį ketvirtį, rinkoms perėjus prie rizikos vengimo režimo, fondas patyrė 40 mlrd. dolerių nuostolį, o neseniai atliktas vidinis streso testas parodė, kad su DI susijusi korekcija galėtų sunaikinti 740 mlrd. dolerių, arba 35 proc. fondo vertės. Atskirame laiške NBIM taip pat pasiūlė plėstis į nebiržinį turtą, kad sumažintų koncentracijos riziką, išaugusią kartu su kylančiais technologijų įmonių įverčiais.cnbc+1