Newsletter Subscribe
Enter your email address below and subscribe to our newsletter
[forminator_form id="25163"]

global.morningstar+1cnbc+1wsjAbiejose Atlanto pusėse centrinių bankų vadovų artimiausiomis dienomis laukia lemiami sprendimai dėl palūkanų normų: Europos Centrinis Bankas savo sprendimą paskelbs ketvirtadienį, rugsėjo 10 d., o Federalinis rezervas (FRS) posėdžiaus kitą savaitę, rugsėjo 15-16 d. Abiem institucijoms tenka manevruoti didėjančių skolinimosi kainų, atsinaujinančio infliacijos spaudimo ir obligacijų rinkos, kuri vėl perėmė įtaką fiskalinei politikai, sąlygomis.
Plačiai tikimasi, kad ECB, rugsėjo 9-10 d. susitikęs Berlyne, padidins indėlių palūkanų normą 25 baziniais punktais iki 2,50 proc. Apsikeitimo sandorių rinkose šio žingsnio tikimybė vertinama maždaug 99 proc., o tai lemia pašokusios energijos kainos, pastūmėjusios euro zonos infliaciją dar toliau nuo ECB nustatyto 2 proc. tikslo. Šis padidinimas būtų antrasis nuo birželio mėnesio, kai ECB pakeitė savo kryptį ir pirmą kartą nuo 2023 metų padidino palūkanų normas po ilgo švelninimo ciklo, per kurį indėlių norma sumažėjo nuo 4,00 proc. iki 2,00 proc. „Reuters“ pranešė, kad sprendimų priėmėjai greičiausiai neskubės signalizuoti apie tolesnį griežtinimą po rugsėjo posėdžio, nors rinkos jau įskaičiuoja papildomą didinimą iki 2027 m. pradžios.global.morningstar+3
Federalinio rezervo sprendimas yra kur kas mažiau aiškus. Bazinė palūkanų norma išlieka nepakitusi ties 3,50-3,75 proc. nuo sumažinimo 2025 m. gruodį, o FRS pirmininko Kevino Warsho kalba Džekson Hole rugpjūčio pabaigoje atvėrė duris galimam palūkanų didinimui, todėl rinkos prognozės dėl padidinimo rugsėjį straigiai išaugo. Spėjimų rinkos dabar rodo, kad 25 bazinių punktų didinimo tikimybė yra praktiškai lygi tikimybei, jog normos nebus keičiamos. Liepos mėnesio FRS posėdyje K. Warshas užsiminė apie galimą žingsnį rugsėjį ir įsipareigojo užtikrinti kainų stabilumą, nors trijų nesutinkančių pareigūnų pozicija situaciją supainiojo.robinhood+6
Virš abiejų sprendimų pakibusi nerami pasaulinė obligacijų rinka. JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas rugpjūčio pabaigoje sulaukė Volstrito kritikos, pristatęs obligacijų išpirkimo planą, kuriuo siekiama sumažinti ilgalaikio skolinimosi kainas. Leidinio „Politico“ teigimu, šis žingsnis sukėlė grėsmę jo, kaip JAV finansų rinkų valdytojo, patikimumui. Pagrindinių JAV iždo obligacijų pajamingumui viršijus 4,8 proc., S. Bessentas sumenkino susirūpinimą Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime Ešvilyje, Šiaurės Karolinoje, teigdamas: „Nemanau, kad esame kokioje nors kraštutinėje situacijoje“, ir pridūrė, kad JAV turi išsikapstyti per ekonomikos augimą. NPR pažymėjo, kad išpirkimo planas rizikuoja supriešinti S. Bessentą tiek su obligacijų rinka, tiek su pačiu Federaliniu rezervu. Kaip šią savaitę „WhoWhatWhy“ tinklalaidėje teigė ekonomistas Deanis Bakeris, stipri ir auganti ekonomika galėtų padaryti skolą valdomą, tačiau pigių pinigų era jau gali būti pasibaigusi, o tai verčia iš naujo įvertinti prielaidas apie valstybės skolinimąsi, būsto rinką ir augimą.whowhatwhy+4