Lagarde: ECB infliacijos šokas reikalauja pamatuoto atsako

Europos Centrinio Banko prezidentė Christine Lagarde pirmadienį Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui pareiškė, kad euro zonos infliacijos viršijimas reikalauja atsargaus politikos koregavimo, o ne agresyvaus griežtinimo ciklo, argumentuodama, kad ilgalaikiai kainų lūkesčiai išlieka stabilūs, nepaisant to, kad vartotojų kainos gerokai viršija banko 2 proc. tikslą.Reuters+1

Vidurio kelio scenarijus

Lagarde apibūdino dabartinę aplinką kaip „antrąjį scenarijų“ trijų pakopų sistemoje, kurią ji pirmą kartą pristatė ECB stebėtojų konferencijoje kovą, kai nuosaikus, bet ne itin ilgalaikis viršijimas pateisina „tam tikrą pamatuotą politikos koregavimą“. „Mes dar nepastebėjome jokių požymių, kad infliacijos lūkesčiai taptų nevaldomi arba kad atsirastų antrinio poveikio padarinių, kurie šiuo metu pateisintų agresyvesnę politinę reakciją“, – sakė ji, praneša „Reuters“.Investing.com+1

Ji pažymėjo, kad dabartinis šokas atrodo mažiau intensyvus nei 2021–2022 m. epizodas, sukėlęs spartų palūkanų normų didinimą, ir kaip buferius nurodė stipresnę darbo rinką bei augančias namų ūkių pajamas. Vis dėlto ji pripažino, kad besitęsiantis konfliktas Irane daro įtaką ekonominei veiklai, ypač energijai imliose paslaugose.Reuters+1

Escrivá įspėja dėl darbo užmokesčio poveikio

ECB Valdančiosios tarybos narys José Luisas Escrivá sustiprino budrumo žinutę. Praėjusią savaitę Barselonoje kalbėjęs ir pirmadienį savo susirūpinimą pakartojęs Ispanijos banko valdytojas įspėjo, kad aukštesnės naftos ir žaliavų kainos jau persimeta į transporto ir paslaugų sąnaudas ir kad bankas turi stebėti bet kokį poveikį darbo užmokesčiui. „Antrinio poveikio darbo užmokesčiui dar nepastebėta“, – sakė jis, tačiau pridūrė, kad įrodymų nebuvimas neturėtų būti klaidingai palaikytas nebuvimo įrodymais.Bloomberg+1

Šios pastabos išsakytos praėjus mažiau nei dviem savaitėms po to, kai ECB padidino indėlių palūkanų normą iki 2,25 proc. – tai buvo pirmasis padidinimas per beveik trejus metus – euro zonos infliacijai gegužę pasiekus 3,2 proc., ką lėmė su Artimųjų Rytų konfliktu susijusios energijos kainos. Finansų rinkos šiuo metu prognozuoja dar vieną ketvirtadalio procentinio punkto padidinimą iki rudens, nors politikos formuotojai užsiminė, kad liepos mėnesį galėtų padaryti pertrauką, jei energijos kainos toliau mažės po neseniai pasiekto JAV ir Irano susitarimo.The Guardian+3

Perspektyva priklauso nuo konflikto

ECB birželio mėn. prognozėse numatoma, kad bendroji infliacija 2026 m. sieks 3 proc. ir iki 2 proc. nukris tik 2028 m. Vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as praėjusią savaitę sakė, kad naftos kainos po JAV ir Irano susitarimo priartėjo prie banko bazinio scenarijaus, tačiau įspėjo, kad gamybos sutrikimai ir mažos atsargos gali išlaikyti aukštas energijos sąnaudas. Belgijos centrinio banko valdytojas Pierre'as Wunschas „Reuters“ sakė, kad pritartų dar vienam padidinimui jau liepos mėnesį, jei infliacija ir toliau plėsis už energijos sektoriaus ribų.The Irish Times+4