Kinijos mokslininkai mirtiną potvynį Nepale sieja su klimato kaita

Katastrofiškas staigus potvynis, rugpjūčio 26 d. nusiaubęs Tibeto ir Nepalo sieną, nusinešė mažiausiai 1355 žmonių gyvybes Nepale ir 43 Tibete, o beveik 5000 žmonių vis dar laikomi dingusiais. Tęsiantis gelbėjimo darbams, Kinijos klimato mokslininkai tiesiogiai sieja šią nelaimę su visuotiniu atšilimu ir spartėjančiu ledynų tirpimu Činghajaus ir Tibeto plynaukštėje, keldami skubius klausimus dėl tankiausiai apgyvendinto kalnų regiono pasaulyje ateities.wikipedia+1

Ledynų griūtis ir griūties pasekmės

Nelaimė prasidėjo, kai didžiulė, maždaug 1–1,3 kilometro pločio ledo ir uolienų masė atitrūko nuo aukštikalnės šlaito netoli Nepalo ir Kinijos sienos ir įkrito į Lhende Khola upę, Bhote Koshi intaką. Susidariusi potvynio banga, apimanti ledą, uolienas, nuolaužas ir laikiną upės užtvenkimą, nusiaubė gyvenvietes palei 72 kilometrų ilgio Trishuli upės ruožą Nepale, sugriovė Gyirong pasienio kontrolės punktą Kinijos pusėje ir nuniokojo dešimtis kaimų pasroviui.carboncopy+1

Kang Shichang, Kinijos mokslų akademijos Kalnų pavojų ir aplinkos instituto direktorius, Kinijos dienraščiui „The Paper“ sakė, kad ledynų plotas Činghajaus ir Tibeto plynaukštėje per pastaruosius šešis dešimtmečius sumažėjo maždaug 24 procentais. Pietiniuose Himalajuose šis mažėjimas buvo dar ryškesnis, kur ledynų plotas per tą patį laikotarpį sumažėjo maždaug 40 procentų. Kangas šį tirpimą pirmiausia sieja su visuotiniu atšilimu.alwihdainfo+1

To paties instituto tyrėjas Nie Yong teigė, kad plynaukštėje dabar yra daugiau nei 14 000 ledyninių ežerų, užimančių daugiau nei 1100 kvadratinių kilometrų, o ežerų plotas kasmet plečiasi apie 1 procentą. „Šie nuolat besiplečiantys ežerai tapo pagrindiniu geologinių nelaimių rizikos šaltiniu aukštikalnėse“, – sakė Nie.nationalheraldindia+1

Hidroenergetika ir infrastruktūra po didinamuoju stiklu

Potvynis apgadino 12 hidroenergetikos projektų palei Trishuli upę, gaminančių apie 430 megavatų elektros energijos. Nelaimė taip pat atnaujino diskusijas dėl Kinijos planuojamos mega užtvankos ant Brahmaputros upės, kurios planuojamas pajėgumas yra apie 60 gigavatų ir kuri būtų didžiausia hidroelektrinė pasaulyje. Kritikai teigia, kad didžiulės infrastruktūros statyba regione, kur ledynai tirpsta, o šlaitai tampa nestabilūs, kelia didelę riziką pasroviui gyvenantiems žmonėms Nepale, Indijoje ir Bangladeše.eco-business+2

Sun Xiaoguang, Tibeto autonominio regiono meteorologijos observatorijos vadovas, įspėjo, kad Tibetui gresia daugiau ekstremalių oro sąlygų, nes temperatūra toliau kyla. „Remdamiesi mūsų stebėjimais, matome trumpalaikių liūčių dienas, kritulių modelio disbalansą ir kylančią temperatūrą Tibete“, – sakė Sun agentūrai PTI.nationalheraldindia

Klimato teisingumas ir Himalajų našta

Rašydamas „The Revelator“, Nepalo aplinkosaugos darbuotojas Pradeep Majgaiyan šią nelaimę įvardijo kaip klimato teisingumo klausimą: „Vidutinis amerikietis išmeta daugiau nei 20 kartų daugiau anglies dioksido nei vidutinis nepalietis“, – rašė jis, teigdamas, kad tie, kurie mažiausiai prisidėjo prie atšilimo, patiria didžiausias jo pasekmes.whowhatwhy

Ekspertai pabrėžia, kad iššūkis neapsiriboja vien Nepalu. Madhavan Rajeevan, Atria universiteto vicekancleris ir buvęs vyresnysis Indijos Žemės mokslų ministerijos mokslininkas, paragino sukurti integruotą daugiaprasmę Himalajų stebėsenos sistemą, apimančią Indiją, Nepalą ir Kiniją, rašydamas, kad „ledynai nepripažįsta politinių sienų“. Pagrindinės Nepalo politinės partijos pasiūlė nelaimių diplomatiją su Kinija, įskaitant duomenų mainus realiuoju laiku ir bendrus didelės rizikos ledyninių ežerų tyrimus Kinijos pusėje – bendradarbiavimą, kuris kol kas išlieka tik siekiamybe.carboncopy+1