Euro zonos pajamingumas mažėja, JAV ir Irano deryboms sumažinus spaudimą ECB

Euro zonos obligacijų pajamingumas pirmadienį krito po to, kai savaitgalį vykusios JAV ir Irano taikos derybos parodė pažangą, sumažindamos baimes, kad diplomatija Artimuosiuose Rytuose žlunga.lse
ECB birželio 11 d. padidino indėlių palūkanų normą iki 2,25 % – tai buvo pirmasis padidinimas per beveik trejus metus – euro zonos infliacijai pasiekus 3 % dėl išaugusių energijos kainų.Reuters+1
Valdančiosios tarybos narys José Luis Escrivá įspėjo, kad ECB privalo išlikti „ypač lankstus“, nes naftos kainų nulemtas spaudimas darbo užmokesčiui vis dar gali pasireikšti visame bloke.Econostream Media

Europos vyriausybės obligacijų pajamingumas pirmadienį sumažėjo, nes savaitgalį vykusių JAV ir Irano taikos derybų pažangos ženklai sušvelnino susirūpinimą, kad diplomatinės pastangos užbaigti konfliktą Artimuosiuose Rytuose žlunga. Tačiau ECB prezidentei Christine Lagarde vėliau tą pačią dieną ruošiantis susitikti su Europos Parlamento nariais, rinkos greitai nukreipė dėmesį į tolesnius centrinio banko veiksmus dėl energijos kainų nulemto infliacijos šuolio.

Pajamingumo mažėjimas dėl diplomatinės pažangos

Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas, euro zonos etalonas, nukrito 2 baziniais punktais iki 2,964 %, o jautrus palūkanų normoms dvejų metų pajamingumas sumažėjo 1 baziniu punktu iki 2,634 %, praneša „Reuters“. Šis nedidelis palengvėjimas įvyko po neramaus laikotarpio, per kurį konfliktas Artimuosiuose Rytuose smarkiai padidino naftos kainas ir privertė ECB birželio 11 d. padidinti indėlių palūkanų normą 25 baziniais punktais iki 2,25 % – tai buvo pirmasis padidinimas per beveik trejus metus.lse+2

Palūkanų normų didinimas, kai kurių ekonomistų apibūdintas kaip „draudžiamasis padidinimas“, įvyko euro zonos infliacijai pasiekus 3 %, daugiausia dėl energijos srautų per Hormūzo sąsiaurį sutrikimų. ECB pakoregavo savo 2026 m. bendrosios infliacijos prognozę nuo 2,6 % iki 3,0 %, o bazinės infliacijos – iki 2,5 %, atspindėdamas tai, ką „BNP Paribas“ pavadino „ilgalaikėmis aukštesnėmis energijos kainomis ir ryškesniu antrojo etapo poveikiu“.Reuters+2

Escrivá įspėja dėl rizikos darbo užmokesčiui

ECB Valdančiosios tarybos narys José Luis Escrivá, vadovaujantis Ispanijos bankui, praėjusią savaitę įspėjo, kad centrinis bankas privalo išlikti „ypač lankstus“ stebėdamas, ar aukštesnės energijos kainos nepersimeta į darbo užmokestį visoje euro zonoje. Kalbėdamas „Foro La Vanguardia“ Barselonoje, Escrivá teigė, kad antrojo etapo poveikis darbo užmokesčiui „dar nepasireiškė“, tačiau įspėjo dėl savitenkinimo, pažymėdamas, kad numatomas 15 % naftos gavybos sumažėjimas ir istoriškai mažos atsargos reiškia, jog perspektyva išlieka labai neaiški.Econostream Media+1

„Pastaraisiais mėnesiais matėme didelių svyravimų abiem kryptimis, todėl turime vertinti situaciją atsargiai“, – sakė Escrivá.Econostream Media

QT diskusijos ir kas laukia toliau

Rinkos įskaičiuoja maždaug du papildomus ketvirčio procentinio punkto padidinimus iki metų pabaigos, nors veiksmas liepos mėnesio susitikime laikomas mažai tikėtinu, nebent energijos kainos vėl šoktelėtų. ECB politikos formuotojas Pierre Wunsch praėjusią savaitę „Reuters“ sakė, kad jo požiūris bus „pagrįstas duomenimis, vertinamas kiekviename susitikime“, kartu pažymėdamas, kad antrasis padidinimas gali įvykti rugsėjį, jei paslaugų infliacija nepagerės.U.S. News & World Report+1

Klausimas, ar ECB taip pat turėtų sulėtinti kiekybinio griežtinimo tempą – laipsnišką obligacijų portfelio mažinimą – sulaukė dėmesio tarp analitikų, kurie teigia, kad palūkanų normų didinimo ir balanso mažinimo derinys kelia riziką pernelyg dideliam finansiniam suveržimui tiekimo šoko metu. Tikimasi, kad C. Lagarde pasirodymas Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitete pirmadienio popietę palies geopolitinės įtampos pasekmes pinigų politikai.europa+4

Šaltiniai (73)