Newsletter Subscribe
Enter your email address below and subscribe to our newsletter
[forminator_form id="25163"]

bloomberg.france24+1.france24.Prancūzijos vyriausybės skolinimosi kaštai pakilo į aukščiausią lygį per daugiau nei du dešimtmečius, o kai kurie aukšto rango Europos politikos formuotojai ir ekonomistai dabar įspėja, kad negalima atmesti visapusiškos valstybės skolos krizės galimybės. Po kelias savaites trukusio intensyvaus pardavimo Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas šią savaitę priartėjo prie 5% – tai lygis, paskutinį kartą matytas 2002 metais. Skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumo viršijo 140 bazinių punktų, o tai yra didžiausias atotrūkis nuo 2012 metų.france24+1
Šeštadienį „Bundesbank“ vykdomosios valdybos narys Michaelis Theureris šį išpardavimą pavadino „aiškiu įspėjamuoju ženklu“. „Šiuo metu nėra sisteminės valstybės skolos krizės, tačiau rizika reikšmingai išaugo“, – sakė jis „Deutschlandfunk“. Jis nurodė Prancūziją, taip pat Jungtines Valstijas, kaip pavyzdžius, kur politinis ir biudžetinis neapibrėžtumas slegia obligacijų rinkas.bloomberg
Prancūzijos viešoji skola dabar sudaro kiek mažiau nei 120% BVP. Jos deficitas vis dar viršija 5% BVP, o euro zonos vidurkis yra 2,9%. Ministro pirmininko Sébastieno Lecornu 2027 m. biudžetu siekiama sumažinti deficitą iki 5% nuo šiemet prognozuotų 5,4%. Priimti šį biudžetą susiskaldžiusiame parlamente bus sunku, be to, šalyje vyksta protestai dėl švietimo finansavimo. Kai kurios „blue-chip“ bendrovės, įskaitant LVMH ir „TotalEnergies“ , neseniai pasiskolino pigiau nei Prancūzijos valstybė.reuters+1
„Rinkos žinojo viešųjų finansų būklę, tačiau pasitikėjo stabilia politine sistema, o dabar tai nebėra tiesa“, – sakė „Nomura“ vyriausiasis ekonomistas Andrzejus Szczepaniakas. Prancūzijos banko valdytojas Emmanuelis Moulinas „Financial Times“ sakė, kad šaliai gresia pavojus būti „pasmaugtai palūkanų normų“.france24
Penktadienį pajamingumas šiek tiek sumažėjo. 10 metų obligacijų palūkanų norma nukrito iki maždaug 4,83%, tam įtakos turėjo platesnis obligacijų kainų kilimas.fxstreet
Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas ketvirtadienį rašė, kad Prancūzija eina „fiskališkai netvariu keliu“. „Prancūzija galėjo peržengti ribą nuo „per didelės, kad žlugtų“ iki „per didelės, kad būtų išgelbėta“, – rašė jis. Jis teigė, kad Europos Centrinio Banko (ECB) gelbėjimas būtų „itin brangus“ ir skaldantis, kol Paryžius tolsta nuo fiskalinės drausmės.cnbc
Buvęs ECB prezidentas Jeanas-Claude'as Trichet penktadienį sakė, kad „kamuolys yra Prancūzijos vyriausybės ir parlamento pusėje“. Jis sakė CNBC, kad „kažko patikimo“ pateikimas yra viena iš sąlygų aktyvuoti ECB „Perdavimo apsaugos priemonę“ (Transmission Protection Instrument) – obligacijų pirkimo mechanizmą, kuris niekada nebuvo naudotas. Prancūzija taip pat turėtų paprašyti tokios pagalbos, o ji teigia, kad jos nereikia.cnbc
„Moody's“ spalio 23 d. turėtų priimti sprendimą dėl Prancūzijos kredito reitingo. Reitingo sumažinimas padidintų skolinimosi kaštus. 2027 m. balandį vyksiantys prezidento rinkimai didina neapibrėžtumą. Kraštutinių dešiniųjų atstovė Marine Le Pen pirmauja apklausose ir pažadėjo iki 2032 m. sutaupyti 140 mlrd. eurų. Kraštutinių kairiųjų kandidatas Jeanas-Lucas Mélenchonas svarstė galimybę nurašyti centrinio banko turimą Prancūzijos skolą.france24
Ekonomikos ministras Rolandas Lescure'as teigė, kad nėra „jokių problemų“ platinant Prancūzijos skolą. Paskutiniame 30 metų obligacijų aukcione paklausa dvigubai viršijo 6 mlrd. eurų pasiūlą.france24