Newsletter Subscribe
Enter your email address below and subscribe to our newsletter
[forminator_form id="25163"]

news-medical+1news-medicalnews-medicalAlzheimerio liga gali palikti pastebimus pėdsakus smegenyse likus daugiau nei septyneriems metams iki tol, kol amiloido apnašos, ilgą laiką laikytos ankstyviausiu išmatuojamu šios būklės požymiu, tampa matomos PET skenavimo metu, teigiama šią savaitę žurnale „Nature Neuroscience“ paskelbtame tyrime.partner.sciencenorway+1
Oslo universiteto Smegenų ir kognityvinių pokyčių per gyvenimą centro tyrėjai beveik du dešimtmečius stebėjo kognityviai sveikus vyresnio amžiaus žmones, reguliariai atlikdami MRT tyrimus. Jie nustatė, kad žievės suplonėjimas, išmatuojamas smegenų išorinio sluoksnio sumažėjimas, prasidėjo likus bent septyneriems metams iki tol, kol buvo galima aptikti amiloido apnašas.
„Aptikome patį ankstyviausią iki šiol smegenų skenavimo metu užfiksuotą signalą, kuris gali būti naudingas sekant ligos eigą dar prieš pasireiškiant simptomams ir gali padėti ją diagnozuoti anksčiau“, teigė Jamesas Michaelas Roe, pagrindinis tyrimo autorius, šiuo metu einantis tarptautinio mokslo vadovo pareigas įmonėje „Cercare Medical“.partner.sciencenorway
Šis atradimas verčia suabejoti vyraujančia prielaida, kad amiloido PET vaizdinimas užfiksuoja pačią Alzheimerio patologijos pradžią. Oslo universiteto profesorius ir tyrimų centro vadovas Andersas Martinas Fjellas teigė, kad rezultatai leidžia daryti prielaidą: arba žalingi procesai, susiję su apnašų kaupimusi, prasideda dar prieš jas užfiksuojant skenavimo metu, arba ankstyvuosius smegenų pokyčius lemia visiškai kiti procesai.partner.sciencenorway+1
„Jei teisingas pastarasis variantas, tai rodo, kad svarbu ir toliau kurti vaistus, nukreiptus į kitus procesus, o ne tik į amiloido apnašų kaupimąsi“, sakė A. M. Fjellas.news-medical
Šis tyrimas pasirodė tuo metu, kai mokslininkai toliau ieško alternatyvių Alzheimerio ligos gydymo būdų, įskaitant GLP-1 receptorių agonistus, geriau žinomus kaip vaistus nuo diabeto ir svorio reguliavimui. Londono imperatoriškojo koledžo (angl. Imperial College London) atliktas klinikinis tyrimas parodė, kad liragliutidas per vienus metus gali sumažinti Alzheimerio liga sergančių pacientų kognityvinių funkcijų silpnėjimą net 18 procentų.iflscience
Tačiau bendrovės „Novo Nordisk“ didesnės apimties tyrimuose „evoke“ ir „evoke+“, kuriuose dalyvavo 3 800 pacientų, vartojusių geriamąjį semagliutidą, padaryta išvada, kad vaistas „nebuvo veiksmingas lėtinant klinikinę progresiją ankstyvąja Alzheimerio ligos stadija sergantiems dalyviams“. Tyrėjai daro prielaidą, kad geriamasis preparatas tiesiog nepasiekia smegenų pakankamu kiekiu, o ne kad visa GLP-1 vaistų klasė yra neveiksminga.iflscience
Oslo tyrėjų išvados ir vykdomi vaistų tyrimai išryškina pagrindinį Alzheimerio ligos mokslo iššūkį: liga prasideda nepastebimai, likus daugeliui metų iki tol, kol dabartinės priemonės gali ją aptikti arba kol galima pradėti gydymą. Ar ankstyvesnis struktūrinis vaizdinimas, ar naujos vaistų klasės padės sumažinti šią spragą, išlieka atviras klausimas, kurį, kaip pripažino A. M. Fjellas, reikia tirti toliau.partner.sciencenorway+1