Senovės egiptiečiai klaidoms taisyti naudojo „korektorių“, nustatė tyrėjai

Kembridžo Fitzwilliam muziejaus tyrėjai atrado, kad senovės Egipto amatininkai naudojo ankstyvą „korektoriaus“ formą klaidoms papiruso dokumentuose taisyti, užtepdami storus baltus dažus, kad sumažintų šakalo figūrą, kuri kažkam pasirodė per stora.

Šakalas laikosi dietos

Atradimas buvo padarytas muziejaus darbuotojams ruošiant vieną geriausiai išsilaikiusių Egipto ritinių parodai „Pagaminta senovės Egipte“, kuri veikia iki balandžio 12 d. Aptariamas papirusas yra „Mirusiųjų knygos“ kopija – burtų antologija, skirta padėti mirusiesiems pomirtiniame gyvenime – sukurta Ramose, vyresniajam karališkajam raštininkui, gyvenusiam XIII a. pr. m. e. pradžioje.The Fitzwilliam Museum+1

Scenoje, kurioje Ramose vaizduojamas rankomis liečiantis kūną dievybės, kuri greičiausiai yra šakalagalvis dievas Vepvavetas, siejamas su karu ir mirusiųjų apsauga, muziejaus darbuotojai pastebėjo tankias baltas linijas, nupieštas abiejose šakalo kūno pusėse ir viršutinėse užpakalinių kojų dalyse.news.artnet+1

„Atrodo, tarsi kažkas pamatė originalų šakalo piešinį ir pasakė: „jis per storas; padarykite jį plonesnį“, – sakė Helen Strudwick, vyresnioji muziejaus egiptologė ir parodos kuratorė.news.artnet

Senovės chemija po mikroskopu

Naudodami infraraudonųjų spindulių fotografiją ir 3D skaitmeninį mikroskopą, tyrėjai nustatė, kad balti dažai buvo kalcito ir huntito mišinys – abu yra balti karbonatai, besiskiriantys nuo dažų, naudotų Ramose drabužiams, kuriuose buvo tik huntito. Taip pat aptikta geltono orpimento pigmento dėmelių, tikriausiai pridėtų tam, kad pataisymas susilietų su papirusu, kuris senovėje buvo daug šviesesnis nei atrodo šiandien.artnews+2

Strudwick pažymėjo, kad tą pačią techniką rado ant papirusų, saugomų Britų muziejuje ir Egipto muziejuje Kaire. „Kai parodžiau juos kuratoriams, jie buvo nustebę“, – sakė ji. „Tai dalykas, kurio iš pirmo žvilgsnio nepastebi.“news.artnet

Ritinis su ilga istorija

Ramose „Mirusiųjų knyga“ buvo rasta 1922 m. Sedmente, Vidurio Egipte, archeologo William Flinders Petrie ir netrukus po to pateko į Fitzwilliam kolekciją. Kadaise daugiau nei 60 pėdų ilgio buvęs ritinys, kurio šimtus fragmentų kruopščiai surinko specialistas konservatorius XXI a. pradžioje. Jis laikomas vienu geriausių išlikusių „Mirusiųjų knygos“ pavyzdžių iš senovės Egipto – ir dabar tokiu, kuris atskleidžia labai žmogišką impulsą ištaisyti klaidą, kol niekas nepastebėjo.news.artnet