Newsletter Subscribe
Enter your email address below and subscribe to our newsletter
[forminator_form id="25163"]

reutersreutersreutersPraėjus penkiems mėnesiams nuo JAV ir Irano karo pradžios, Persijos įlankos arabų šalys, siekdamos vėl atidaryti Hormūzo sąsiaurį ir Raudonosios jūros laivybos kelius, kreipiasi į Pekiną, o ne į Vašingtoną, taip išbandydamos Kinijos ekonominės įtakos Teheranui ribas.
Karas, prasidėjęs vasario 28 d. JAV ir Izraelio smūgiais Iranui, apribojo Persijos įlankos energijos išteklių eksportą ir pastatė regiono valstybes į Irano atsakomųjų veiksmų taikiklį. Iranui ir jo sąjungininkams grasinant tiek Bab el Mandebo sąsiauriui Raudonojoje jūroje, tiek Hormūzo sąsiauriui, per kurį gabenama maždaug penktadalis pasaulio naftos ir dujų atsargų, Persijos įlankos sostinėse išaugo nusivylimas Amerikos karinio atgrasymo ribomis.reuters+1
Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi surengė dešimtis pokalbių ir susitikimų su kolegomis, siekdamas paliaubų, o specialusis pasiuntinys Zhai Jun vedė derybas Persijos įlankos arabų sostinėse ir Irane, praneša „Reuters“. „Tarp Persijos įlankos šalių ir Kinijos tvyro didžiulė pagarba, be to, jie yra dideli prekybos partneriai, todėl bet kokia problema iškeliama labai tyliai“, – naujienų agentūrai sakė vienas Persijos įlankos šaltinis.reuters
Kinijos, kaip didelės Persijos įlankos naftos pirkėjos ir didžiausios Irano prekybos partnerės, padėtis suteikia jai unikalią įtaką, bet kartu ir unikalius suvaržymus. Užuot viešai metęs iššūkį Teherano grasinimams laivybai, Pekinas siekia siaurų dvišalių susitarimų, kad apsaugotų savo komercinius interesus.thinkchina+1
Šią savaitę „Reuters Thomson Reuters Corporation“ pranešė, kad Kinija vedė tiesiogines derybas su Jemeno husių judėjimu, kad Kinijos tanklaiviai galėtų plaukti per pietinę Raudonosios jūros dalį, Pekinui suderinant kiekvieną laivą atskirai su sukilėliais. Mažiausiai keturi tanklaiviai, pakrovę žalią naftą Saudo Arabijos uostuose ir plaukiantys į Kiniją, kirto Bab el Mandebo sąsiaurį nuo tada, kai husiai paskelbė apribojimus patekti į Saudo Arabijos terminalus.reuters
„Kinija pasirodė ne tokia įtakinga, kaip manėme – ar tai valios, ar pajėgumų trūkumas, diskutuotina“, – „Reuters“ sakė antrasis Persijos įlankos šaltinis. „Kai į konfliktą įsitraukia Amerika, atrodo, kad supervalstybės skaičiavimai dominuoja visame kame.“reuters
Analitikų teigimu, svarbiausias Pekino prioritetas yra išsaugoti santykius visame regione, o ne rizikuoti diplomatinėmis pasekmėmis atvirai stojant į vieną ar kitą pusę. Henry Tugendhatas iš Vašingtono instituto „Reuters“ sakė, kad kai Vašingtonas tapo tiesiogiai įsitraukęs, Pekino skaičiavimai išsiplėtė už Persijos įlankos ribų, apimdami platesnę konkurenciją su Jungtinėmis Valstijomis.reuters
Anna Borshchevskaya, to paties instituto vyresnioji bendradarbė, teigė, kad siauri dvišaliai susitarimai, saugantys su Kinija susijusią laivybą, kol kas yra „vienintelis matomas“ Kinijos diplomatinių pastangų rezultatas. Pekinas pareiškė, kad nėra pasirengęs naudoti karinę jėgą Hormūzo sąsiauriui atidaryti ir nemano, kad kitos šalys tai gali padaryti, vietoj to ragindamas diplomatiją ir laisvą tarptautinę laivybą.reuters
Tikimasi, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas rugsėjo 24 d. lankysis Jungtinėse Valstijose deryboms su prezidentu Donaldu Trumpu – tai susitikimas, kuris galėtų dar labiau pakoreguoti Pekino skaičiavimus, ar stipriau spausti Teheraną. Tuo tarpu Persijos įlankos vyriausybės tikisi, kad Kinija galiausiai nukreips Iraną derybų keliu, tačiau pripažįsta, kad užsitęsęs konfliktas taip pat gali atitikti Pekino interesus, didinant spaudimą Jungtinėms Valstijoms.thinkchina+1