NASA nustatė, kad Paukščių Tako išorinės rankovės yra toliau, nei manyta

NASA rentgeno observatorija „Chandra“ ir ESA „XMM-Newton“ nustatė, kad dvi išorinės Paukščių Tako spiralinės rankovės yra iki 10 % toliau nuo Žemės, nei astronomai manė anksčiau. Šis atradimas gali paskatinti peržiūrėti mūsų galaktikos struktūros modelius.

Rentgeno spindulių aidai kaip kosminiai matavimo įrankiai

Žurnale „Astronomy & Astrophysics“ paskelbtame tyrime buvo naudojamas metodas, pagrįstas rentgeno spindulių aidais iš gama spindulių pliūpsnių – trumpų, intensyvių radiacijos blyksnių, kylančių toli už Paukščių Tako ribų. Kai šių pliūpsnių rentgeno spinduliai keliauja per galaktiką, jie atsispindi nuo dulkių dalelių, susikaupusių spiralinėse rankovėse, ir sukuria besiplečiančius žiedus, matomus kosminiais rentgeno teleskopais.esa+2

Matuodami tų žiedų kampinį dydį ir plėtimosi greitį, tyrėjai gali tiksliai apskaičiuoti atstumą iki tarp jų esančių dulkių debesų. Komanda tyrė žiedus, kuriuos sukėlė trys gama spindulių pliūpsniai: GRB 221009A, GRB 160623A ir GRB 031203.cosmos.esa

Galaktikos žemėlapio peržiūra

Nors stebėjimai patvirtino anksčiau žinotą atstumą iki Persėjo rankovės, jie atskleidė, kad tiek Išorinė Skydo-Kentauro rankovė, tiek Išorinė rankovė yra maždaug 10 % toliau, nei rodė ankstesni skaičiavimai. Vieno pliūpsnio kryptimi tolimiausia rankovė buvo išmatuota maždaug už 62 000 šviesmečių nuo Žemės.chandra.harvard+2

Komanda taip pat apskaičiavo, kad dulkių debesis tolimiausioje rankovėje yra maždaug 3 500 šviesmečių pločio. Tyrime pažymima, kad net nedideli procentiniai atstumo pokyčiai tokiais mastais virsta dideliais absoliučiais poslinkiais, pabrėžiant, kiek daug vis dar neaišku apie Paukščių Tako išorinius pakraščius.newswise

Kodėl tai svarbu

Savo galaktikos žemėlapio sudarymas yra itin sudėtingas, nes mes ją stebime iš vidaus. Tradiciniai atstumo matavimo metodai turi didelių neapibrėžtumų tolimoms struktūroms. Rentgeno spindulių aido metodas siūlo tiesioginį geometrinį požiūrį, o ESA apibūdino rezultatą kaip šio metodo galios demonstravimą tiriant sunkiai pasiekiamas Paukščių Tako dalis. Išvados rodo, kad astronomams gali tekti pakoreguoti savo supratimą apie bendrą galaktikos dydį ir masės pasiskirstymą.esa