Newsletter Subscribe
Enter your email address below and subscribe to our newsletter
[forminator_form id="25163"]

nature+1nationalgeographic+1eurekalert+1Dvi tarptautinės mokslininkų komandos trečiadienį pranešė apie septynias rastas denisovo žmogaus fosilijas ir daugiau nei 1 300 akmeninių įrankių urve pietvakarių Kinijoje, suteikiančias iki šiol išsamiausią vaizdą apie tai, kaip gyveno ir išgyveno šie išnykę senovės žmonės.
Fosilijos, keturi dantys, dvi kaukolės dalys ir pirmasis žinomas denisovo žmogaus dilikaulis, buvo rastos Bianfu urve Junano provincijoje, netoli Kinijos sienos su Mianmaru ir Laosu. Remiantis dviem trečiadienį žurnale Nature paskelbtais straipsniais, šios liekanos datuojamos 167 000–134 000 metų senumo, o akmeniniai įrankiai apima dar platesnį laikotarpį, nuo 190 000 iki 70 000 metų.nature
Šis atradimas buvo netikėtas. 2019 m. vykdant ekologinio atkūrimo projektą apleistame kalkakmenio karjere buvo atkastas užpiltas urvas ir jame esantis fosilijų lobynas. "Didžioji urvo dalis jau buvo sunaikinta," sakė Nankingo normaliojo universiteto geochronologas Qingfengas Shao, prisidėjęs prie abiejų tyrimų.nationalgeographic
Denisovo žmonės pirmą kartą buvo identifikuoti 2010 m. iš DNR, išskirtos iš Sibiro urve rasto piršto kaulo. Nuo to laiko iš viso penkiose vietose buvo rasta tik keletas fosilijų. Bianfu urvo radinys dabar yra turtingiausias denisovo žmogaus fosilijų archyvas už Sibiro Denisovo urvo ribų.eurekalert
Kadangi iš liekanų nebuvo įmanoma išskirti DNR, mokslininkai panaudojo naują strategiją, derinančią morfologinę daugiau nei 60 000 kaulų fragmentų patikrą su proteomine analize. Visi penki egzemplioriai turėjo denisovo žmogui būdingą kolageno variantą, patvirtinantį jų tapatybę. "Esu visiškai įsitikinęs, kad tai denisovo žmogaus liekanos," sakė Svante Pääbo, evoliucijos genetikas, kurio laboratorija pirmoji sekvenavo denisovo žmogaus DNR, tačiau šiame tyrime nedalyvavo.nationalgeographic+1
Urve taip pat rasta daugiau nei 1 600 identifikuojamų gyvūnų liekanų, daugiausia elnių ir kitų atrajotojų, daugelis jų turėjo pjovimo žymių, būdingų skerdžiant. Įrankiai, grandikliai, skaldytuvai, plaktukai ir kauliniai įrankiai, rodo praktišką, improvizuotą požiūrį į jų gamybą. Panašu, kad denisovo žmonės nuo akmenų skaldydavo aštrias nuoskalas, jas panaudodavo ir išmesdavo, užuot gaminę rafinuotesnius įrankius, siejamus su vėlesniais Homo sapiens.sciencenews+1
Rastas dilikaulis, dalinis stipinkaulis, atskleidė, kad denisovo žmonių dvigalvio žasto raumens tvirtinimo taškas buvo išsidėstęs kitaip nei šiuolaikinių žmonių, todėl jie galėjo generuoti didesnę sukimo jėgą esant tokiam pačiam raumens dydžiui. Kaukolės fragmentai buvo itin stori, 0,3–0,4 colio, labiau primenantys Homo erectus ir neandertaliečius nei šiuolaikinius žmones.nationalgeographic
Ši vieta užpildo ilgą laiką egzistavusią spragą žinomoje denisovo žmonių paplitimo srityje Pietų Azijoje. "Denisovo žmonės tampa šiek tiek mažiau paslaptingi," sakė Niujorko universiteto paleoantropologė Shara Bailey. Urvas mokslininkams rodo, kad denisovo žmonės prisitaikė prie įvairių aplinkų, skirtinguose regionuose medžiodami skirtingą grobį: švilpikus šaltesnėse šiaurinėse vietovėse, elnius ir buivolus švelnesnio klimato Junane.sciencenews
Denisovo žmogaus DNR išlieka daugelyje gyvų populiacijų, ypač tarp Filipinų, Papua Naujosios Gvinėjos, Australijos ir Tibeto vietinių gyventojų, kur paveldėtas genas padeda išgyventi dideliame aukštyje.cnn+1