Newsletter Subscribe
Enter your email address below and subscribe to our newsletter
[forminator_form id="25163"]

reutersreuters+1internazionaleJaponijos valdžios institucijos liepos 30 d. – rugpjūčio 26 d. atliko rekordinę 15,4 trilijono jenų (96,5 mlrd. JAV dolerių) vertės valiutos intervenciją, siekdamos paremti jeną, penktadienį atskleidė Finansų ministerija. Tai didžiausia mėnesinė užsienio valiutos operacija šalies istorijoje.reuters+1
Didelio masto jenos pirkimo ir dolerio pardavimo kampanija buvo pradėta po to, kai praėjusį mėnesį valiuta nukrito iki 40 metų žemumos, beveik 164 už dolerį. Intervencija apėmė retą bendrą operaciją su JAV liepos 30–31 d. – tai buvo pirmas koordinuotas jenos pirkimo veiksmas tarp Vašingtono ir Tokijo nuo 1998 metų. Pietų Korėjos centrinis bankas taip pat suderino savo intervenciją perkant vonus, kad sustiprintų poveikį.today.rtl+1
Po intervencijos rugpjūčio 3 d. jena iš pradžių sustiprėjo iki 155,20 už dolerį, tačiau nuo to laiko vėl nuslydo link 160, kur prekiauta penktadienį. USD/JPY kursas penktadienio sesijos metu peržengė 160,00 ribą, nepaisant naujų duomenų, rodančių, kad Tokijo infliacija, neįskaitant maisto ir energijos, rugpjūtį pasiekė 2 proc. – tai sąlygos, kurių Japonijos bankui reikia palūkanų normų didinimui pagrįsti.fxstreet+1
Esminė problema išlieka nepakitusi: didelis palūkanų normų atotrūkis tarp JAV ir Japonijos toliau skatina „carry trade“ sandorius, finansuojamus pigia jena. Net jei Japonijos bankas rugsėjį padidintų palūkanų normą iki 1,25 proc., vis tiek išliktų maždaug 250 bazinių punktų skirtumas su dabartiniu Federalinio rezervo sistemos diapazonu.fxstreet
Finansų ministrė Satsuki Katayama ir Japonijos banko valdytojas Kazuo Ueda kitą savaitę dalyvaus G20 finansų vadovų susitikime Ašvilyje, Šiaurės Karolinoje, kur rinkos tikisi atnaujintų diskusijų dėl jenos politikos. JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas teigė laukiantis susitikimo su K. Ueda ir viešai ragino Japonijos banką didinti palūkanų normas, siekiant stabilizuoti valiutą.internazionale
Rinkos dabar vertina 80–90 proc. tikimybę, kad Japonijos bankas rugsėjo 18 d. posėdyje padidins palūkanų normas. S. Katayama penktadienį žurnalistams sakė, kad bendras intervencijos pareiškimas su S. Bessentu „buvo labai stiprus ir vis dar galioja“.internazionale
Vašingtono noras dalyvauti atspindi susirūpinimą, kad Japonijos savarankiška gynyba, finansuojama parduodant JAV iždo obligacijas, gali destabilizuoti Amerikos obligacijų rinką. Siekdamos tai išspręsti, JAV pasiūlė Tokijui prieigą prie COVID eros Federalinio rezervo dolerių likvidumo priemonės, leidžiančios Japonijai gauti dolerių neparduodant obligacijų. S. Bessentas anksčiau šį mėnesį sakė, kad Vašingtonas darys „viską, ko reikia“, kad paremtų Tokijo stabilizavimo pastangas.reuters
Japonijos pažeidžiamumą didina Artimųjų Rytų konfliktas, trikdantis energijos tiekimą iš Persijos įlankos, iš kurios gaunama 95 proc. Japonijos energijos importo. Silpna jena padidina šias sąnaudas šaliai, kuriai trūksta išteklių, ir spaudžia namų ūkius bei verslą, nors tai naudinga eksportuotojams, tokiems kaip „Sony“ ir „Toyota“.today.rtl+1