FAO įspėja dėl maisto kainų šuolio: rekordinis „El Nino“ ir karai kelia naują grėsmę

Sparčiai stiprėjantis „El Nino“ reiškinys, kuris gali tapti galingiausiu per pastaruosius 76 metus, kelia nerimą pasaulio rinkose. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) įspėja, kad karai, ekstremalūs orai ir augančios gamybos sąnaudos lemia sąlygas naujam maisto kainų šuoliui jau iki šių metų pabaigos.

„Tobula audra“ maisto infliacijai

FAO vyriausiasis ekonomistas Máximo Torero agentūrai „Reuters“ sakė, kad konfliktų Irane ir Ukrainoje derinys, stiprėjantis „El Nino“, brangstanti nafta ir mažėjanti žemės ūkio žaliavų pasiūla artimiausiais mėnesiais greičiausiai padidins maisto kainas. „Tikiuosi, kad žaliavų kainos dabar pradės kilti sparčiau… o maisto kainos pradės augti iki metų pabaigos, ir kitais metais jos tikrai didės dar labiau“, – teigė M. Torero.aol

Poveikis iš žaliavų rinkų vartotojų kainoms paprastai persiduoda per tris ar šešis mėnesius, o tai reiškia, kad dabartiniai sutrikdymai pirkėjų čekiuose gali pilnai atsispindėti tik 2027 m. pradžioje. Brangesnė žalia nafta didina siurbimo, pakavimo ir transportavimo išlaidas, o gamtinių dujų kainų kilimas tiesiogiai veikia trąšų gamybą. Australija prognozuoja, kad žieminių kultūrų gamyba susitrauks 21 %, o kai kurie JAV ūkininkai kukurūzų ir kviečių plotus iškeitė į sojas, kurioms reikia mažiau trąšų.agrolatam+1

Besivystančios rinkos susiduria su viena kitą stiprinančiomis krizėmis

„Bloomberg Economics“ skaičiuoja, kad dėl įprasto „El Nino“ sukelto sausrų poveikio vartotojų kainos Indonezijoje ir Filipinuose gali šoktelėti beveik dviem procentiniais punktais, o mažesnis, bet pastebimas poveikis bus juntamas Meksikoje, Malaizijoje, Tailande ir Indijoje. Šis reiškinys, kai kurių mokslininkų vadinamas „Super El Nino“, prasidėjo birželį ir jau dabar jaukia įprastus orų dėsningumus. Indijoje bendras musoninių liūčių kiekis iki rugpjūčio pradžios buvo 12 % mažesnis už normą, o tai kelia grėsmę lietaus drėkinamiems pasėliams ir hidroenergetikai.bloomberg

Peru ančiuvių žvejyba, užtikrinanti apie 20 % pasaulinės žuvų miltų pasiūlos, lieka sustabdyta dėl šylančio vandenyno vandens, o šalies centrinis bankas įspėja, kad šie sutrikimai kitais metais gali sumažinti BVP augimą iki 0,9 procentinio punkto. Filipinuose ir Indonezijoje, kur išlaidos maistui sudaro nuo 35 % iki 40 % namų ūkių biudžeto, vyriausybės jau dabar sunkiai kovoja su infliacija, kurią dar labiau pakurstė konfliktas Irane.bloomberg

Spaudimas laivybai ir energetikai

Ekonominis poveikis neapsiriboja vien žemės ūkiu. Vidutinės konteinerių gabenimo kainos neseniai pasiekė dvejų metų aukštumas, nes „El Nino“ sukelta sausra kelia grėsmę laivybai Panamos kanalu, o konfliktai riboja judėjimą svarbiausiais Artimųjų Rytų vandens keliais. Kolumbija, kurioje apie du trečdalius elektros energijos pagamina hidroelektrinės, susiduria su nusekusių rezervuarų problema, todėl šaliai gali tekti labiau pasikliauti iškastiniu kuru.bloomberg

Mokslininkai prognozuoja, kad šis reiškinys piką pasieks 2026 m. pabaigoje ir tęsis iki Šiaurės pusrutulio pavasario, o vandenyno temperatūra gali pakilti net 2,6 °C virš normos. Pasak Siameno universiteto profesoriaus Wenju Cai, bendri pasauliniai nuostoliai iki 2030 m. gali viršyti 4 trilijonus dolerių. „Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kai skirtingos krizės pradeda persidengti“, – teigė besivystančių rinkų portfelio valdytojas Nicolas Jaquier. „Jei didesnės energijos kainos sutaps su trąšų trūkumu, o vėliau – su dėl prastų orų kylančia maisto infliacija, poveikis taps platesnis ir ilgalaikiškesnis nei bet kurio vieno iš šių veiksnių atskirai“.insurancebiz+1