Newsletter Subscribe
Enter your email address below and subscribe to our newsletter
[forminator_form id="25163"]

bloombergreuters+1bloombergEuropos Centrinio Banko pareigūnai ruošia dirvą dar vienam palūkanų normų kėlimui jau spalio mėnesį, po to, kai nauja vartotojų apklausa parodė augančius infliacijos lūkesčius, o energijos sąnaudos toliau sparčiai kyla dėl konflikto Irane.bloomberg+1
Rugsėjo 10 d. ECB padidino indėlių palūkanų normą 25 baziniais punktais iki 2,50 proc. Tai buvo antrasis kėlimas nuo birželio mėnesio, euro zonos infliacijai rugpjūtį pasiekus 3,3 proc. – aukščiausią lygį nuo 2024 m. rugsėjo. Tai daugiausia lėmė 14,3 proc. per metus išaugusios energijos kainos. „Bloomberg“ penktadienį pranešė, kad politikos formuotojai dabar signalizuoja apie galimą tolesnį žingsnį per spalio 29 d. posėdį, nes infliacija 21 šalies bloke sparčiai artėja prie 4 proc.ecb.europa+3
Penktadienį paskelbta ECB vartotojų apklausa parodė, kad vidutinis infliacijos lūkestis ateinantiems 12 mėnesių išaugo iki 3,0 proc. nuo 2,9 proc. liepos mėnesį, praneša „Reuters“. Ilgesnio laikotarpio rodikliai taip pat kilo: trejų metų lūkesčiai padidėjo nuo 2,7 proc. iki 2,9 proc., o penkerių metų prognozė pakilo nuo 2,4 proc. iki 2,5 proc. ECB pažymėjo, kad „neapibrėžtumas dėl infliacijos lūkesčių ateinantiems 12 mėnesių sumažėjo, tačiau išliko didesnis nei lygis, vyravęs prieš prasidedant konfliktui Artimuosiuose Rytuose“.reuters+1
Rinkos duomenimis, tikimybė, kad palūkanų normos bus didinamos spalį, siekia 75,1 proc., o gruodį – 73,3 proc., rodo „Morningstar“ duomenys. Kartu su rugsėjo mėnesio sprendimu paskelbtos ECB darbuotojų prognozės rodo, kad bendroji infliacija 2026 m. sieks vidutiniškai 3,0 proc., 2027 m. – 2,5 proc., o 2028 m. – 2,1 proc. „Goldman Sachs The Goldman Sachs Group, Inc.“ tikisi, kad bendroji infliacija šių metų ketvirtąjį ketvirtį pasieks 3,4 proc. piką.global.morningstar+2
Ne visi įsitikinę, kad tolesnis griežtinimas yra tinkamas atsakas. Italijos finansų ministras Giancarlo Giorgetti penktadienį pareiškė, kad vien palūkanų normų kėlimas negali suvaldyti infliacijos šuolio, kurio šaknys glūdi pasiūlos sutrikimuose, o ne perteklinėje paklausoje. „Infliacija kyla dėl pasiūlos šoko, o ne tiek dėl perkaitusios ekonomikos ir perteklinės paklausos, kurią reikėtų tramdyti ribojančia pinigų politika“, – sakė G. Giorgetti, kurį cituoja „Bloomberg“. „Žinoma, tai gali padėti, bet pati savaime problemos neišsprendžia.“bloomberg
Konfliktas Irane smarkiai padidino energijos sąnaudas visoje Europoje: „Eurostat“ duomenimis, energijos infliacija euro zonoje rugpjūtį išaugo iki 14,3 proc., palyginti su 10,3 proc. liepą. Bazinė infliacija, neįtraukianti energijos ir maisto produktų, rugpjūtį iš tikrųjų sumažėjo nuo 2,5 proc. iki 2,4 proc., o tai pabrėžia G. Giorgetti argumentą, kad kainų šuolis yra sutelktas į pasiūlos komponentus, o ne į plataus masto paklausos spaudimą. Kitas ECB politikos posėdis spalio 29 d. parodys, ar „vanagams“ pavyks išlaikyti pagreitį trečiajam kėlimui šiais metais.europa+1