ECB pirmą kartą per 3 metus didina palūkanų normas, Iranui sukėlus infliaciją

Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį padidino palūkanų normas, pakeldamas indėlių palūkanų normą 25 baziniais punktais iki 2,25 proc. Tai pirmas institucijos padidinimas per beveik trejus metus, nes karas Irane skatina energijos kainų ir infliacijos augimą visoje euro zonoje.euronews+1

„Vanagiškas“ posūkis

Šis žingsnis, apie kurį buvo pranešta prieš kelias savaites ir kurį rinkos jau buvo įskaičiavusios, taip pat reiškė, kad pagrindinė refinansavimo palūkanų norma pakilo iki 2,40 proc., o ribinio skolinimosi palūkanų norma – iki 2,65 proc. Tai reiškia ryžtingą pabaigą švelninimo ciklui, kuris apibūdino ECB politiką didžiąją 2024 ir 2025 m. dalį, kai palūkanų normos buvo nuosekliai mažinamos nuo jų aukščiausių lygių po pandemijos.euronews

„Padėtis Artimuosiuose Rytuose sukuria infliacinį spaudimą, ir mūsų sprendimas didinti palūkanų normas yra pagrįstas įvairiais scenarijais, kaip šis šokas gali vystytis ir daryti įtaką euro zonos vidutinės trukmės perspektyvoms“, – sakoma ECB pranešime. Centrinis bankas taip pat padidino savo 2026 m. infliacijos prognozę iki 3,0 proc. nuo kovo mėn. prognozuotų 2,6 proc., o 2027 m. prognozę padidino iki 2,3 proc. nuo 2,0 proc.Reuters

Auga stagfliacijos baimė

Palūkanų normų didinimas vyksta euro zonai susiduriant su nerimą keliančiu kylančių kainų ir silpnėjančio augimo deriniu. „Eurostat“ duomenimis, euro zonos infliacija gegužę paspartėjo iki 3,2 proc. – tai aukščiausias lygis nuo 2023 m. rugsėjo – dėl 10,9 proc. šuolio energijos kainose, susijusio su sutrikimais Hormūzo sąsiauryje. Bazinė infliacija, neįtraukianti energijos ir maisto produktų, taip pat netikėtai pakilo iki 2,5 proc.CNBC+2

Tuo tarpu bloko ekonomika 2026 m. pirmąjį ketvirtį susitraukė 0,2 proc. – tai buvo smarkiai pakoreguota žemyn nuo pradinių 0,1 proc. augimo prognozių, pažymint pirmąjį ketvirtinį nuosmukį nuo 2022 m. pabaigos. Susitraukimui didelę įtaką padarė 12,1 proc. Airijos BVP kritimas, nors Prancūzijos ekonomika taip pat susitraukė, o ilgalaikės investicijos visame bloke sumažėjo.TRADING ECONOMICS+2

Kas toliau?

„Reuters“ apklausa parodė, kad daugiau nei 60 proc. ekonomistų tikisi tolesnio palūkanų normų didinimo rugsėjį, o rinkos vertina maždaug 50 proc. tikimybę tokiam žingsniui. ECB prezidentė Christine Lagarde Euronext N.V. turėjo kreiptis į žurnalistus ketvirtadienį 14:45 CET, kur tikėtasi, kad ji pateiks Valdančiosios tarybos gaires ateičiai.reuters+2

„Bank of America“ ekonomistas Rubenas Segura-Cayuela tikisi dviejų ketvirčio procentinio punkto didinimų birželį ir liepą, pakeliant indėlių palūkanų normą iki 2,5 proc., nors jis pripažįsta, kad silpnesni ekonominiai duomenys gali nukelti antrąjį žingsnį į rugsėjį. Pagrindinis klausimas, su kuriuo dabar susiduria politikos formuotojai, yra tai, ar trapi euro zonos ekonomika gali atlaikyti griežtesnę pinigų politiką, net jei energijos kainų nulemta infliacija nerodo jokių mažėjimo ženklų.Euronews