Newsletter Subscribe
Enter your email address below and subscribe to our newsletter

reuters+1global.morningstar+1reuters+1Europos Centrinio Banko Valdančiojoje taryboje atsirado takoskyra dėl to, ar tęsti palūkanų normų didinimą, nes spartus naftos kainų kritimas po laikino taikos susitarimo Artimuosiuose Rytuose keičia euro zonos infliacijos perspektyvas.
ECB politikos formuotojas ir Maltos centrinio banko valdytojas Alexanderis Demarco antradienį pareiškė, kad būtų „protinga neskubėti su politiniais veiksmais“, argumentuodamas, kad mažesnės energijos kainos turėtų greitai sumažinti kainų lūkesčius ir suvaldyti darbo užmokesčio spaudimą. Demarco teigė, kad ECB gali sau leisti palaukti iki kito darbuotojų prognozių ciklo, prieš nuspręsdamas, ar būtinas papildomas griežtinimas, ir pridūrė, kad „vienintelė priežastis tolesniam palūkanų normų kėlimui būtų susijusi su antrosios eilės poveikiu arba infliacijos lūkesčių atsiejimu“, kurių jis šiuo metu nemato.reuters+1
Jo pastabos nuskambėjo kartu su panašiais Slovėnijos centrinio banko valdytojo Boštjano Dolenco komentarais, kuris „Reuters Thomson Reuters Corporation“ sakė, kad mažesnės naftos kainos sumažina spaudimą ECB veikti. ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as Sintros forume taip pat pažymėjo, kad naftos kainos krito greičiau nei tikėtasi po JAV ir Irano karo pabaigos bei Hormūzo sąsiaurio atidarymo, todėl rinkos sąlygos tapo artimesnės ECB baziniam scenarijui.investinglive+1
ECB prezidentė Christine Lagarde, birželio 29 d. kalbėdama kasmetiniame ECB forume apie centrinę bankininkystę Sintroje (Portugalija), apibūdino dabartinę politikos aplinką kaip iš esmės besiskiriančią nuo ankstesnių krizių. „Mums nebereikia veikti su tokia pačia jėga. Galime atlikti pamatuotus palūkanų normų koregavimus, sukalibruotus pagal mūsų patiriamus sukrėtimus“, – sakė ji. Nors ji aiškiai neatmetė tolesnių kėlimų, Lagarde pabrėžė, kad netradicinių ir griežtų atsakomųjų priemonių era užleido vietą „grįžimo prie pagrindų“ požiūriui, orientuotam į duomenimis pagrįstus sprendimus kiekviename posėdyje.ecb.europa
Lagarde pažymėjo, kad naftos kainos po laikino taikos susitarimo nukrito nuo beveik 120 JAV dolerių už barelį kovo mėnesį iki maždaug 73 JAV dolerių, nors ji įspėjo, kad „šio susitarimo patvarumas toli gražu nėra užtikrintas“.ecb.europa
Birželio 11 d. ECB padidino pagrindinę indėlių palūkanų normą 25 baziniais punktais iki 2,25 % – tai buvo pirmasis padidinimas nuo 2023 m. rugsėjo – nurodydamas Artimųjų Rytų konflikto sukeltą infliacijos augimą. Tuo metu rinkos tikėjosi net trijų papildomų kėlimų 2026 metais. Tačiau spartus energijos kainų kritimas iš esmės pakeitė lūkesčius. Prekiautojai dabar skiria mažesnę tikimybę veiksmams liepos 23 d. posėdyje ir kito 25 bazinių punktų padidinimo tikisi arčiau spalio mėnesio.global.morningstar+4
„Reuters“ pranešė, kad stebėtinai greitas naftos kainų kritimas sumažino skubą griežtinti politiką artimiausiu metu, nors vienas papildomas palūkanų normų kėlimas vėliau 2026 metais išlieka galimas.investinglive+1