Saulės energetika stabilizavo Europos elektros tinklą, kai karščiai paralyžiavo atomines ir dujų jėgaines

Penkios karščio bangos nuo gegužės mėnesio pavertė 2026 m. vasarą karščiausia per visą stebėjimų istoriją Vakarų Europoje. Tai atskleidė žemyno energetikos infrastruktūros pažeidžiamumą ir pagilino politinius nesutarimus dėl to, kaip reikėtų reaguoti. Šios krizės įkarštyje saulės energetika tapo vieninteliu didžiuoju energijos šaltiniu, viršijusiu lūkesčius: ji stabilizavo tinklus net ir tada, kai atominės, dujų ir hidroelektrinės susidūrė su sunkumais.

Saulė šviečia, kai kiti šaltiniai stringa

Energetikos tyrimų centro „Ember“ duomenimis, Europos saulės jėgainės per karščio bangas pagamino 17 procentų daugiau energijos nei įprastomis sąlygomis, o tai padėjo patenkinti staigiai išaugusį vėsinimo poreikį popietinėmis valandomis. Kitiems šaltiniams sekėsi prastai: Jungtinėje Karalystėje penkios dujinės jėgainės dėl karščio sumažinto aušinimo sistemų efektyvumo bendrai sumažino gamybą 2,5 gigavato, o vėjo jėgainių gamyba birželį dėl ramių orų susitraukė perpus. Prancūzija liepos viduryje dėl aplinkosauginių apribojimų prarado 18 procentų savo branduolinių pajėgumų, nes dėl šiltų ir nusekusių upių buvo neįmanoma išleisti aušinimo vandens neviršijant teisės aktuose numatytų temperatūros ribų. Europos hidroelektrinių gamyba liepą pasiekė žemiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį.grist

Baterijų talpos pasirodė esančios itin svarbios perkeliant saulės energijos naudą į vakarines valandas, kai oro kondicionavimo poreikis išliko didelis. „Būtent todėl baterijų talpos tampa tokia svarbia energetikos pertvarkos dalimi“, – teigė „SolarPower Europe“ vadovė Walburga Hemetsberger. 2025 metais žemyne buvo įrengta 36 gigavatvalandžių talpos baterijų, o tai yra 48 procentais daugiau nei ankstesniais metais.grist

Deadly Heat Intensifies Political Pressure

„Copernicus“ klimato kaitos tarnybos duomenimis, bendra birželio ir liepos mėnesių temperatūra Vakarų Europoje buvo aukščiausia per visą stebėjimų istoriją. Skaičiuojama, kad pirmoji karščio banga birželį visame žemyne nusinešė apie 10 000 papildomų gyvybių. Iki rugpjūčio vidurio temperatūra daugelyje vietovių vėl viršijo 40 °C, o daugiau nei 135 milijonai žmonių susidūrė su didesniu nei 35 °C karščiu.science.nasa+2

Žaliųjų partijos ir piliečių grupės ragina rengti viršūnių susitikimus dėl karščio, o Europos Komisijos planuota šildymo ir vėsinimo strategija, kurios buvo laukiama balandį, dėl politinės aklavietės vis dar neparengta. „Atotrūkis tarp Europos karščio bangų masto ir ryžtingų Europos veiksmų nebuvimo tik didėja“, – sakė Europos žaliųjų partijos bendrapirmininkė Vula Tsetsi.insideclimatenews

Oro kondicionavimo atotrūkis

Tik 23 procentai Europos namų ūkių turi oro kondicionierius, palyginti su 90 procentų Jungtinėse Valstijose. Šis skirtumas lemia daug didesnį mirtingumą per karščio bangas Europos miestuose. Austrijoje, Lince, Žaliųjų partijos atstovai reikalauja skubių priemonių kovai su karščiu, o kraštutinių dešiniųjų partijos priešinasi prisitaikymo projektams ir skleidžia dezinformaciją apie klimatą.science.nasa+1

„Negalime pamiršti, kad privalome laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro, nes būtent jis galiausiai sukelia ekstremalius karščius“, – sakė Kardifo universiteto tyrėjas Aaronas Thierry. „Mokslas bando mums pasakyti, kad tai itin skubu. Reikia esminių pokyčių, tačiau mūsų politika tam dar nepasiruošusi“.insideclimatenews