Prancūzijos obligacijų pajamingumas mažėja po biudžeto aklavietės

Prancūzijos vyriausybės obligacijų pajamingumas penktadienį sumažėjo po to, kai pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei du dešimtmečius, suteikdamas eurui šiek tiek atokvėpio. Vis dėlto skolinimosi kaštai išlieka dideli, o susiskaldęs parlamentas Paryžiuje įstrigdė 2027 m. biudžeto priėmimą, keldamas nerimą, kad Prancūzijos problemos gali išplisti visoje euro zonoje.

Azijos prekybos sesijoje euras (EUR/GBP) sumažino nuostolius prieš Didžiosios Britanijos svarą, kai obligacijų išpardavimas aprimo. Europos prekybos pradžioje euras prekiautas ties 0,85 riba, pakilęs nuo 16 mėnesių žemumos, fiksuotos anksčiau šią savaitę, tačiau, pasak FXStreet, vis dar buvo linkęs fiksuoti antrą savaitinį nuostolį iš eilės. Leidinys nurodė, kad pajamingumas „išlieka nerimą keliančiai aukštas“, nes politinė aklavietė blokuoja bet kokį patikimą taupymo planą, o plintantys studentų protestai dar labiau didina spaudimą. „Brent“ naftos kaina, viršijanti 100 JAV dolerių už barelį, taip pat slegia valiutą, nes didina stagfliacijos riziką euro zonoje.fxstreet

Spaudimas Paryžiui

Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas nuo rugsėjo pradžios pakilo beveik 80 bazinių punktų ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2002 m. liepos, priartėdamas prie 5 proc., pranešė „Reuters“. „The Wall Street Journal“ teigė, kad skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumo viršijo 140 bazinių punktų.wsj+1

Ketvirtadienį Liuksemburge susitikę euro zonos finansų ministrai ir Europos centrinio banko atstovai turėjo paraginti Prancūziją patvirtinti biudžetą, kad būtų nuramintos rinkos. „Tinkamas atsakas yra susitarti dėl biudžeto. Tai savaime suprantama“, – prieš susitikimą „Reuters“ sakė vienas aukšto rango euro zonos pareigūnas. Ministro pirmininko Sébastieno Lecornu vyriausybė siekia sumažinti deficitą nuo 5,4 proc. BVP šiais metais iki 5 proc. 2027 metais. Investuotojai abejoja, ar tai pavyks, atsižvelgiant į susiskaldžiusį parlamentą bei 2027 m. balandį ir gegužę numatytus prezidento ir parlamento rinkimus. Prancūzija taip pat planuoja kitais metais parduoti rekordinę 340 mlrd. eurų obligacijų emisiją.reuters+1

Prancūzijos banko valdytojas Emmanuelis Moulinas šią savaitę pareiškė, kad šaliai kol kas nereikia ECB pagalbos. „Šiandien nereikia ieškoti sprendimo Frankfurte; sprendimas yra čia, namuose“, – sakė jis. Taip jis reagavo po to, kai kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen paragino ECB įsikišti.reuters

Užkrato rizika

Apžvalgininkai teigia, kad kitos šalys taip pat gali nukentėti. Rašydamas „Bloomberg Opinion“, Mihiras Sharma teigė, kad „Europą persekioja šmėkla: obligacijų rinkos užkrato grėsmė“. Jis pažymėjo, kad Italijos atsigavimas yra labai jautrus kylančiam pajamingumui, o šalies skola šiais metais turėtų pasiekti 139 proc. BVP. Jis taip pat atkreipė dėmesį į Rumunijos obligacijų pajamingumą, siekiantį apie 7,3 proc. „Il Foglio“ pranešė, kad per pastaruosius tris mėnesius Prancūzijos pajamingumo skirtumas išaugo apie 60 bazinių punktų, o Italijos – apie 40. Cituota ABN AMRO analizė, kuri nustatė, kad apie 60 bazinių punktų Prancūzijos rizikos priedo yra „nepaaiškinami“ fundamentiniais veiksniais.smh+1

„Reuters“ pranešė, kad prekiautojai pardavinėja šalių, kurias laiko rizikingiausiomis, skolos vertybinius popierius ir perkelia lėšas į Vokietijos obligacijas kaip į saugų uostą.reuters

GIS įkūrėjas Lichtenšteino princas Michaelas įspėjo, kad gelbėjimo operacija būtų daug sunkesnė nei 2012 metais, nes „Prancūzijos ekonomika ir skola yra daug kartų didesnės nei Graikijos.“gisreportsonline