Naujas teleskopas užfiksavo mirštančią žvaigždę, perdirbančią savo medžiagą į kosmosą

Astronomai aptiko 22 lanko formos smūgines bangas išoriniuose Sraigės ūko pakraščiuose, pirmą kartą užfiksavę procesą, kurio metu mirštančios žvaigždės nuolaužos suyra ir yra absorbuojamos atgal į galaktiką. Trečiadienį žurnale Nature paskelbti rezultatai suteikia retą galimybę pažvelgti į kosminį perdirbimą, kuris padarė gyvybę Žemėje įmanomą, ir pateikia mūsų pačių Saulės tolimos ateities viziją.prnewswire+1

Kalibravimo vaizdas, nustebinęs visus

Atradimas įvyko atsitiktinai. Jeilio universiteto fiziko Pieterio van Dokkumo vadovaujama komanda pasirinko Sraigės ūką kaip ankstyvą kalibravimo taikinį MOTHRA teleskopui, kuris statomas El Sauce observatorijoje Čilėje. Sraigės ūkas, esantis maždaug už 650 šviesmečių nuo Žemės ir kartais vadinamas "Dievo akimi", yra vienas labiausiai fotografuojamų objektų danguje. Tyrėjai nesitikėjo rasti nieko naujo.news.yale+1

Tačiau MOTHRA (Modular Optical Telephoto Hyperspectral Robotic Array) yra sukurtas aptikti itin silpnas struktūras plačiuose dangaus plotuose, naudojant aukščiausios klasės teleobjektyvų masyvą, o ne vieną didelį veidrodį. Net ir veikdamas su nedidele dalimi iš planuojamų 1 140 lęšių, teleskopas atskleidė subtilias žvaigždžių nuolaužų gijas, kurios niekada anksčiau nebuvo dokumentuotos.nytimes+1

"Mes stebėjome tą vaizdą ir pamanėme: tai precedento neturintis dalykas. Tai kažkas, ko niekada anksčiau nesame matę", – sakė van Dokkumas laikraščiui New York Times. "Atlikus tolesnį tyrimą paaiškėjo, kad niekas kitas taip pat nebuvo užfiksavęs šio reiškinio."nytimes

Smūginės bangos ir perdavimas į tarpžvaigždinę erdvę

Rytinėje ūko pusėje komanda rado išlenktų smūginių bangų masyvą, susidariusį ten, kur nematomos žvaigždžių medžiagos sankaupos dideliu greičiu skrodžia aplinkines tarpžvaigždines dujas. Arčiau centrinės baltosios nykštukės smūginės bangos yra didelės ir ryškiai apibrėžtos. Tolėliau jos tampa mažesnės, neryškesnės ir vis labiau susiskaidžiusios.skyandtelescope+1

Komanda šią eigą interpretuoja kaip nuolatinės erozijos įrodymą: kiekvienas fragmentas išlieka vientisas tik apie 10 000 metų, kol yra susmulkinamas ir susimaišo su išsklaidytomis dujomis tarp žvaigždžių. Šis matavimas užpildo spragą astronomų supratime apie tai, kaip medžiaga, išmesta žvaigždės gyvenimo pabaigoje, virsta žaliava, iš kurios gali susiformuoti būsimos žvaigždės ir planetos.news.yale+1

"Mes matome, kaip žvaigždės gyvenimo pabaigoje išmesta medžiaga suyra ir grįžta į galaktiką", – sakė van Dokkumas. "Tą perdavimą – nuo atpažįstamų žvaigždžių nuolaužų iki išsklaidytų dujų tarp žvaigždžių – buvo labai sunku stebėti."prnewswire

Tolimas Saulės veidrodis

Tikimasi, kad Saulė po milijardų metų seks tuo pačiu keliu: plėsis, išmes išorinius sluoksnius ir baigs savo egzistenciją kaip baltoji nykštukė. Sraigės ūkas, sukurtas panašią trajektoriją turinčios žvaigždės, suteikia galimybę pamatyti, kaip medžiaga iš mūsų pačių Saulės sistemos galiausiai bus grąžinta į tarpžvaigždinę erdvę ir galbūt perdirbta į naujus pasaulius.news.yale+1

"Tai tik pradžia to, ką galėsime pamatyti su MOTHRA", – sakė van Dokkumas. Tikimasi, kad teleskopas, kuris pilnai pradės veikti 2027 m. pradžioje, ieškos panašių struktūrų aplink kitus netoliese esančius planetinius ūkus.nytimes+1