Newsletter Subscribe
Enter your email address below and subscribe to our newsletter
[forminator_form id="25163"]

Phys.org+1The Touch | Today's R & B and Old School | 96.5 FM · 95.5 FM · 1560 AM+1Phys.org+1Astronomai identifikavo, jų manymu, pirmąją žinomą dvinarę žvaigždžių sistemą, kurioje abi žvaigždės baigė savo gyvenimą supernovų sprogimais, palikdamos po savęs atskirus švytinčių nuolaužų debesis, matomus net po tūkstančių metų. Antradienį žurnale Nature Communications paskelbtas atradimas sieja vieną iš labiausiai atpažįstamų Paukščių Tako žvaigždžių liekanų – Medūzos ūką – su palydoviniu sprogimu, įvykusiu dešimtimis tūkstančių metų anksčiau.Phys.org+1
Tyrėjų komanda, vadovaujama Stanfordo universiteto fizikos katedros podoktorantūros stažuotojo Miltiadis Michailidis, sujungė 16 metų NASA Fermi gama spindulių kosminio teleskopo stebėjimus su eROSITA ir kitų instrumentų rentgeno spindulių duomenimis, kad nustatytų, jog Medūzos ūkas, oficialiai žinomas kaip IC 443, dalijasi ta pačia fizine aplinka su neseniai identifikuota supernovos liekana, vadinama G189.6+3.3.The Touch | Today's R & B and Old School | 96.5 FM · 95.5 FM · 1560 AM+1
Abi liekanos yra už maždaug 6 000 šviesmečių nuo Žemės, Dvynių žvaigždyne. Tyrėjai apskaičiavo, kad su G189.6+3.3 susijusi žvaigždė sprogo pirmoji, praėjus 20 000–110 000 metų iki sprogimo, suformavusio Medūzos ūką. Tas pirmasis sprogimas išardė dvinarę sistemą, išsviesdamas išlikusią palydovę per kosmosą, kol jai taip pat baigėsi kuras ir ji detonavo.Phys.org+1
"Ši sistema suteikia retą galimybę rekonstruoti visą masyvios dvinarės sistemos evoliucijos istoriją – nuo dviejų masyvių žvaigždžių gimimo ir sąveikos, per abu supernovų sprogimus, iki jų paliktų liekanų," – sakė M. Michailidis agentūrai Reuters.The Touch | Today's R & B and Old School | 96.5 FM · 95.5 FM · 1560 AM
Tyrėjai mano, kad žvaigždė, sukūrusi Medūzos ūką, buvo maždaug 15–25 kartus masyvesnė už Saulę, o jos palydovė – bent 20 kartų masyvesnė. Savo gyvenimo metu abi jos buvo dešimtis tūkstančių kartų šviesesnės už Saulę. Po sprogimų abi galėjo subyrėti į neutronines žvaigždes.The Touch | Today's R & B and Old School | 96.5 FM · 95.5 FM · 1560 AM
Nors abi žvaigždės kadaise skriejo viena aplink kitą nedideliu atstumu – galbūt tik kelis kartus didesniu nei atstumas tarp Žemės ir Saulės – jų atitinkamų supernovų liekanų centrai dabar yra nutolę 30–50 šviesmečių.The Touch | Today's R & B and Old School | 96.5 FM · 95.5 FM · 1560 AM
Nors dauguma masyvių žvaigždžių gimsta dvinarėse sistemose, iki šiol nebuvo identifikuota jokia pora, kurioje abi partnerės būtų sprogusios ir palikusios stebimas liekanas. Šis atradimas pateikia tiesioginius stebėjimo įrodymus procesui, kuris iki šiol egzistavo tik teoriniuose modeliuose.Phys.org+1
"Tokios sistemos gali suteikti tiesioginius stebėjimo apribojimus, kaip masyvių žvaigždžių evoliuciją keičia dvinarės palydovės buvimas – tai vienas iš svarbiausių neatsakytų klausimų žvaigždžių astrofizikoje," – teigė M. Michailidis.The Touch | Today's R & B and Old School | 96.5 FM · 95.5 FM · 1560 AM