„Luma Arles“ pristato meno parodas, skirtas klimato kaitai ir kapitalizmui

Kaip praneša „The Art Newspaper“, „Luma Arles“ rengia tris susimąstyti verčiančias parodas, kuriose per įvairius meninius metodus nagrinėjamos kapitalizmo, miesto plėtros ir aplinkos tvarumo sąsajos. Peterio Fischli „People Planet Profit“ kelia klausimą, kaip gali sugyventi socialinė gerovė ir finansinė nauda, Baso Smetso „Climates of Landscape“ siūlo praktinius miesto ekologijos sprendimus, o Waelo Shawky „I Am Hymns of the New Temples“ užbaigia šį kritinį šiuolaikinių iššūkių tyrimą.

Peterio Fischli „People Planet Profit“

„People Planet Profit“ yra pirmoji Peterio Fischli monografinė paroda Prancūzijoje, pristatanti jo solinę meninę praktiką po keturis dešimtmečius trukusio bendradarbiavimo su Davidu Weissu. Paroda, įsikūrusi buvusioje LUMA Arles pramoninėje erdvėje, sujungia skulptūras, instaliacijas, vaizdo įrašus ir garso kūrinius, sukurtus nuo 2018 m. iki dabar, kurie kritiškai vertina kapitalizmo vizualinę kultūrą ir reikšmių sistemas. Fischli tiria, kaip kapitalistiniai simboliai ir infrastruktūros varžosi dėl mūsų dėmesio, formuoja mūsų suvokimą ir choreografuoja mūsų judėjimą vis labiau skaitmenizuotame pasaulyje.luma+2

Parodos pavadinimas nurodo į verslumo koncepciją „trigubas rezultatas“ (triple performance), keliant klausimą, ar socialinė gerovė, aplinkos tvarumas ir pelnas tikrai gali sugyventi, ar jų suderinimas yra tik vėlyvojo kapitalizmo fikcija. Šio projekto ištakas galima atsekti Fischli patirtyje Londono Sičio oro uoste, kur jis aptiko lentynas, pilnas verslo savipagalbos knygų keistais pavadinimais, pavyzdžiui, „Kaip pasipelnyti iš klimato kaitos“ ir „Socialinės žiniasklaidos dzenas“. Šie Fischli užfiksuoti knygų viršeliai sudaro centrinę parodos dalį – „Mnemosyne atlasą“, atskleidžiantį mūsų visuomenės apsėdimą finansine nauda, dažnai etikos sąskaita.claudinecolin+2

Bekelių traukinių instaliacijos analizė

„Bekelių traukinių“ koncepcija iš esmės keičia viešąjį transportą įvairiais aspektais – nuo praktinių judumo mieste sprendimų iki meninių interpretacijų, kurios meta iššūkį mūsų tranzito erdvių suvokimui. Kinijos autonominio greitojo tranzito (ART) sistema yra technologinis proveržis, sujungiantis geležinkelio greitį su autobusų lankstumu mažesnėmis sąnaudomis nei tradicinės metro sistemos. Šios transporto priemonės naudoja geležinkelio važiuoklės sistemas, važiuodamos ant padangų kaip autobusai, sukurdamos hibridinį transporto sprendimą, kuris yra neutralus anglies dioksido atžvilgiu ir pritaikomas esamai infrastruktūrai.youtube+3

Lygiagrečiai menininkai iš naujo permąsto traukinių patirtį per kūrybines instaliacijas. Yong Ju Lee skulptūros „Dispersion“ Pietų Korėjos Suin linijos memorialiniame parke paverčia nebenaudojamus traukinius pikselinėmis, nykstančiomis formomis, kurios sukelia nostalgiją ir kuria vizualinį ritmą viešosiose erdvėse. Kitas žymus tranzito menas apima Alexandre'o Da Cunha kūrinį „Sunrise, Sunset, Sunrise“ Londono Battersea parko stotyje, kur 3500 vinilu aptrauktų aliuminio prizmių sukuria besikeičiančius spalvų vaizdus, atspindinčius tiek natūralius saulėlydžius, tiek traukinių judėjimą, bei Katharinos Grosse ryškius purškiamais dažais nupieštus peizažus palei Filadelfijos traukinių maršrutus, kurie transformuoja kasdienę keleivių patirtį. Šios instaliacijos ne tik puošia tranzito erdves – jos iš naujo apibrėžia mūsų santykį su judėjimu, atmintimi ir miesto aplinka.designboom+3

Baso Smetso miesto vėsinimo sistemos

Basas Smetsas, visame pasaulyje pripažintas kraštovaizdžio architektas, tapo novatoriškų miesto vėsinimo metodų pradininku, taikydamas savo mikroklimato dizaino filosofiją. Jo 10 akrų „Parc des Ateliers“ transformacija LUMA Arles yra reikšmingiausias jo klimato projektas iki šiol, pavertęs dyką pramoninį plotą savaime besitęsiančia ekosistema, kuri dramatiškai sumažina aplinkos temperatūrą. Kruopščiai rinkdamas atmosferos duomenis ir atlikdamas strategines intervencijas, Smetsas sukūrė „klimato mašiną“, kuri vasaros mėnesiais sumažino juntamą temperatūrą stulbinančiais 20 laipsnių Celsijaus.luma+2

Šios vėsinimo sistemos sėkmė priklauso nuo kelių integruotų elementų: 80 000 kruopščiai atrinktų augalų įvedimo, centrinio ežero, skatinančio garavimą, sukūrimo ir strateginio topografijos manipuliavimo vėjams nukreipti. Smetso požiūris traktuoja augmeniją kaip pagrindinį aplinkos transformacijos veiksnį, išnaudojantį evapotranspiraciją – vandenį, kurį medžiai išskiria fotosintezės metu – natūraliam aplinkinių teritorijų vėsinimui. Šis biosferinis urbanizmas parodo, kaip kraštovaizdžio architektūra gali veiksmingai sušvelninti miesto šilumos salas ir kartu sukurti estetiškai patrauklias viešąsias erdves, kurios sujungia miesto gyventojus su gamta, siūlydamos praktinį sprendimą didėjantiems klimato kaitos iššūkiams miesto aplinkoje.brusselsarchitectureprize+4