Kas savaitę į Žemę nukrenta tona kosminių šiukšlių, rodo NYT tyrimas

Į Žemę krenta daugiau kosminių šiukšlių nei bet kada anksčiau, o tai yra spartėjančių vyriausybių ir privačių bendrovių lenktynių užpildyti dangų palydovais bei erdvėlaiviais pasekmė. Liepos 31 d. paskelbtas naujas The New York Times tyrimas dokumentuoja, kaip degančios metalo nuolaužos vis dažniau trenkiasi į namus, ūkius ir kaimus – kas savaitę į žemę neprognozuojamai nukrenta apie toną kosminių šiukšlių.nytimes

Pavojingas incidentas Kenijos kaime

2024 m. gruodžio 30 d. į dirbamą žemę netoli Mukuku kaimo Makueni apygardoje, Kenijoje, maždaug 50 kilometrų į pietryčius nuo Nairobio, nukrito liepsnojantis metalo gabalas, didesnis už mokyklinį autobusą. Objektas – 500 kilogramų sveriantis 2,5 metro skersmens raketos atskyrimo žiedas – turėjo sudegti grįždamas į atmosferą. Vietoj to jis trenkėsi į žemę garsu, kurį kaimo gyventojai apibūdino kaip garsesnį už perkūniją, girdimą net už 200 kilometrų.spaceinafrica+3

"Žmonės manė, kad tai pasaulio pabaiga," – pasak Times pranešimo, sakė vietos gyventojas Johnas Mukunuu.nytimes

Kenijos kosmoso agentūra patvirtino, kad objektas yra raketos nešėjos atskyrimo žiedas, ir paėmė jį analizei, pavadindama tai "izoliuotu įvykiu." Tačiau įrodymai rodo ką kita.spaceinafrica

Problemos mastas

Europos kosmoso agentūros duomenimis, aplink Žemę šiuo metu skrieja apie 140 milijonų žmogaus sukurtų šiukšlių – nuo nebeveikiančių palydovų iki dažų nuolaužų. Kadangi tokios bendrovės kaip SpaceX paleidžia tūkstančius riboto naudojimo palydovų, į atmosferą patenkančių medžiagų kiekis auga. Vien tik SpaceX Starlink žvaigždynas kasdien praranda nuo vieno iki keturių palydovų, kurie krenta į Žemę.kfiz+1

Nuspėti, kur nukris nuolaužos, yra beveik neįmanoma. Aerospace Corporation teigimu, vienos minutės paklaida prognozuojant grįžimo į atmosferą laiką pakeičia galimą nusileidimo zoną beveik 300 mylių. Kai objektai laisvai krenta, net geriausi raketų mokslininkai negali tiksliai prognozuoti jų trajektorijos.theverge+1

Teisinės spragos ir pažeidžiamos bendruomenės

Didėjantis pavojus neproporcingai tenka besivystančioms šalims, kurios dažnai yra po orbitiniais keliais, dažniausiai naudojamais paleidimams. Mukuku incidentas išryškina atotrūkį tarp tarptautinės kosmoso teisės, kuri teoriškai laiko paleidžiančias valstybes atsakingomis už žalą, ir vykdymo realybės kaimo bendruomenėms, turinčioms ribotus išteklius ieškiniams pateikti.

Erdvėlaivių medžiagoms tampant tvirtesnėms ir atsparesnėms karščiui, nuolaužos, kurios anksčiau sudegdavo, dabar grįžta į atmosferą nepažeistos, keldamos vis didesnę grėsmę ant žemės. Artimiausiais metais planuojant paleisti dar tūkstančius palydovų, klausimas, kas sumokės, kai dangus kris, išlieka didžiąja dalimi neatsakytas.phys+1