Indijos vandenyne aptiktos milžiniškos 5 milijonų metų senumo banginių kapinės

Kinijos mokslininkai atrado didžiausias, giliausias ir seniausias kada nors Žemėje rastas banginių kapines – besidriekiantį povandeninį nekropolį, nusidriekusį maždaug 1200 kilometrų per pietrytinį Indijos vandenyno dugną. Trečiadienį žurnale Nature paskelbti rezultatai atskleidžia „banginių nekropolį“, kuriame yra beveik 500 atskirų griaučių liekanų, kai kurios iš jų siekia 5,3 milijono metų senumą.cbsnews+2

Kaulų koridorius

Atradimas buvo padarytas naudojant Kinijos giliavandenį povandeninį aparatą „Fendouzhe“, kuris 2023 metais atliko 32 nusileidimus regione, žinomame kaip Diamantinos zona – kalvagūbrių ir įdubų tinkle į vakarus nuo Australijos. Maždaug 4600–7000 metrų gylyje komanda užfiksavo 476 banginių kaulų fosilijų vietas ir penkis aktyvius banginių kritimo atvejus – neseniai nugaišusių banginių skerdenas, kurias vis dar vartoja giliavandenės organizmai.nst+2

Dauguma liekanų priklausė snapuotųjų banginių rūšims, įskaitant dantytaisiais snapuotaisiais banginiais ir Endriu snapuotaisiais banginiais. Tyrėjai taip pat identifikavo anksčiau nežinomą išnykusią rūšį, kurią pavadino Pterocetus diamantina. Naudodami stroncio izotopų datavimą 33 rastoms fosilijoms, komanda patvirtino, kad seniausias egzempliorius datuojamas ankstyvuoju pliocenu, maždaug prieš 5,3 milijono metų.english.cas+3

„Tai apima daugiau nei 1200 kilometrų, o tai tiesiog neįtikėtina“, – „Live Science“ sakė Nickas Pyensonas, Smitsono nacionalinio gamtos istorijos muziejaus iškastinių jūrų žinduolių kuratorius, nedalyvavęs tyrime.livescience

Anglies kaupimas ir klestinčios ekosistemos

Ekstrapoliuodami iš stebėto liekanų tankio, tyrėjai apskaičiavo, kad Diamantinos zonoje gali būti daugiau nei 10 milijonų banginių skerdenų. Minkštieji audiniai ir lipidai, esantys tokiame liekanų kiekyje, „atitinka maždaug 6,7 milijono tonų izoliuotos anglies“, – sakė pagrindinis autorius Xiaotong Pengas. Šis atradimas pabrėžia banginių kritimo vietų vaidmenį ne tik kaip ekologinių oazių, bet ir kaip ilgalaikių anglies absorbentų giliajame vandenyno dugne.cbsnews+1

Kapinės taip pat knibžda gyvybės. Medūzų, vamzdžiakirmių, gyvagyvačių, jūrų agurkų, krabų ir kitų bestuburių bendruomenės – daugelis jų potencialiai naujos mokslui – buvo rastos klestinčios ant banginių liekanų ir aplink jas. Pasak BBC, ši vieta knibžda organizmų ir rūšių, kurios „gali būti naujos mokslui“.bbc+2

Kodėl banginiai čia renkasi

Mokslininkai mano, kad Diamantinos zona veikia kaip natūralūs spąstai. Ši teritorija tarnauja kaip snapuotųjų banginių maitinimosi vieta, kai kurie iš jų žūsta ekstremalių giliųjų nėrimų metu. V formos jūros dugno topografija tada nukreipia skerdenas į žemiau esančias įdubas. Rezultatas – liekanų koncentracija, kuriai nėra lygių niekur kitur planetoje, ir paleontologinis įrašas, apimantis milijonus metų, kurį tyrėjai tik pradeda tyrinėti.english.cas