Europa spartina kosminį savarankiškumą, JAV sąjungininkams traukiantis iš NASA projektų

Antrą savaitę iš eilės Paryžius įsitvirtina kaip pasaulinės kosmoso pramonės centras. Pirmadienį prasidėjo svarbiausia Europos kosmoso verslo konferencija, praėjus vos kelioms dienoms po rugsėjo 9–10 d. vykusio Tarptautinio kosmoso aukščiausiojo lygio susitikimo, į kurį „Grand Palais“ susirinko beveik 120 užsienio delegacijų, tačiau pastebimai trūko didžiausių Amerikos kosmoso pramonės vardų, įskaitant „SpaceX“ ir „Blue Origin“.finance.yahoo+2

Prancūzijos vyriausybė tiesiogiai susiejo jų nedalyvavimą su „Bloomberg“ minima informacija apie „spaudimo gandus“ iš D. Trumpo administracijos, raginusios praleisti renginį. Šis akibrokštas tapo katalizatoriumi platesnei Europos kampanijai, kuria siekiama sumažinti priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų kosmoso srityje.finance.yahoo

ESA nubrėžia nepriklausomą kursą

Europos kosmoso agentūros (ESA) generalinis direktorius Josefas Aschbacheris yra šio autonomijos siekio centre. Po to, kai kovo mėnesį NASA administratorius Jaredas Isaacmanas atšaukė „Gateway“ – daugiašalį mėnulio palydovų projektą, kuriam ESA kūrė pagrindinius modulius, ir nutraukė ESA remiamą misiją grąžinti mėginius iš Marso, J. Aschbacheris paragino iš esmės persiorientuoti.finance.yahoo

„Europa yra per daug priklausoma nuo bendradarbiavimo, ypač tyrinėjimuose, su Jungtinėmis Valstijomis“, – sakė J. Aschbacheris. ESA siekia didinti „Ariane 6“ ir „Vega-C“ raketų paleidimų skaičių ir vykdyti pilotuojamas misijas nepriklausomai nuo „SpaceX“. Praėjusį mėnesį agentūra skyrė daugiau nei 540 mln. eurų trims startuoliams, kuriantiems pirmąsias Europos daugkartinio naudojimo raketas, o Vokietijos „Isar Aerospace“ rugsėjo 5 d. tapo pirmąja bendrove, išsiuntusia raketą į orbitą iš Europos žemės.finance.yahoo

J. Isaacmanas savo pareiškime teigė, kad NASA „sveikina stipresnius mūsų sąjungininkų pajėgumus“ ir kad „Gateway“ atšaukimas įvyko dėl kaštų bei tvarkaraščio problemų.finance.yahoo

Alternatyvų kūrimas visame žemyne

Įsitvirtinę žaidėjai taip pat restruktūrizuojasi. Tikimasi, kad „Project Bromo“ – siūlomas „Leonardo SpA“, „Airbus SE“ ir „Thales SA“ susijungimas siekiant suvienyti regionines kosmoso operacijas, gaus reguliavimo institucijų pritarimą iki kitų metų pabaigos. ESA taip pat investuoja 550 mln. eurų į IRIS² – Europos Sąjungos palydovų tinklą, sukurtą kaip alternatyvą „SpaceX“ „Starlink“, kurio bendras biudžetas viršija 15,6 mlrd. eurų.finance.yahoo

Tuo tarpu Jungtinė Karalystė paskelbė apie 30 mln. svarų sterlingų investiciją į „SaxaVord“ kosmodromą Šetlando salose, kuri yra platesnės 7,8 mlrd. svarų sterlingų strategijos iki 2030 m. dalis. Šis finansavimas, papildytas 30 mln. svarų privačių investicijų, leis užbaigti tris paleidimo aikšteles ir pagalbinę infrastruktūrą pirmojoje licencijuotoje vertikalaus paleidimo vietoje JK.techround+3

Išliekančios kliūtys

ESA valstybės narės skyrė rekordinę 22,1 mlrd. eurų sumą programoms finansuoti per ateinančius trejus metus – tai 36 proc. padidėjimas – tačiau tai vis dar nesiekia metinio 24,4 mlrd. dolerių NASA biudžeto. Konkuruojantys politiniai interesai tarp 23 ESA valstybių narių ir sudėtingos finansavimo struktūros ir toliau lėtina pažangą.finance.yahoo

„Mes pereiname nuo santykių, kurie praeityje buvo labiau panašūs į vyresniojo ir jaunesniojo partnerio, prie kažko, kur Europa veikia savarankiškiau“, – sakė Larsas Petzoldas iš Europos kosmoso politikos instituto.finance.yahoo