ECB politikos formuotojai nesutaria dėl kito palūkanų normų didinimo, euro zonos infliacijai mažėjant

ECB valdančiosios tarybos narys Ulo Kaasik trečiadienį pareiškė, kad dar vienas palūkanų normų didinimas yra „pagrįstas lūkestis“, net ir birželio mėnesio infliacijai sumažėjus iki 2,8 proc.financialjuice+1
ECB birželio 11 d. padidino indėlių palūkanų normą iki 2,25 proc. – tai buvo pirmas padidinimas nuo 2023 m. – siekiant kovoti su infliacija, kurią sukėlė Irano konflikto nulemtas naftos kainų šokas.ecb.europa+1
Belgijos atstovas Pierre'as Wunschas teigė, kad „argumentai už tolesnį didinimą silpnėja“, o Austrijos atstovas Martinas Kocheris sakė, kad kitas žingsnis bus „arba didinimas, arba pauzė“.econostream-media+1

Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiosios tarybos narys Ulo Kaasik trečiadienį pareiškė, kad bent vienas palūkanų normų didinimas išlieka „pagrįstas lūkestis“, net ir naujausiems duomenims rodant, kad euro zonos infliacija birželį krito staigiau nei tikėtasi, o tai apsunkina banko kito politikos sprendimo liepos 23 d. perspektyvas.

U. Kaasiko pastabos, išsakytos kasmetiniame ECB centrinių bankų forume Sintroje, Portugalijoje, buvo išsakytos tą pačią dieną, kai būrys politikos formuotojų svarstė tolesnius veiksmus po pirmojo banko palūkanų normų didinimo per beveik trejus metus praėjusį mėnesį.tradingeconomics+1

Netikėta infliacija drumščia vaizdą

Trečiadienį „Eurostat“ paskelbti išankstiniai duomenys parodė, kad euro zonos vartotojų kainų infliacija birželį sumažėjo iki 2,8 proc., palyginti su 3,2 proc. gegužę, ir buvo mažesnė nei 3,0 proc. prognozė. Šis rodiklis žymėjo pirmąjį kritimą nuo 2026 m. pradžios, suteikdamas atokvėpį po mėnesius trukusio kainų augimo, kurį skatino naftos kainų šokas dėl konflikto Irane.eunews+1

ECB birželio 11 d. padidino indėlių palūkanų normą ketvirčiu procentinio punkto iki 2,25 proc. – tai buvo pirmas padidinimas nuo 2023 m. rugsėjo – reaguojant į infliaciją, kuri dėl kylančių energijos kainų, susijusių su naftos srautų trikdžiais per Hormūzo sąsiaurį, viršijo 3 proc. Tuo metu darbuotojų prognozės numatė, kad bendra infliacija 2026 m. vidutiniškai sieks 3,0 proc., o prie 2 proc. tikslo grįš tik 2028 m.ecb.europa+3

Politikos formuotojai nesutaria dėl laiko

Netikėtas infliacijos sumažėjimas padidino nesutarimus tarp Valdančiosios tarybos narių dėl to, ar didinti palūkanas liepą, ar laukti rugsėjo susitikimo, kai ECB turės atnaujintas darbuotojų prognozes.

Austrijos atstovas Martinas Kocheris teigė, kad banko kiti sprendimai priklausys nuo to, ar bus „didinama, ar paliekama nepakeista“, nurodydamas riziką, kad didesni atlyginimai gali išlaikyti kainų spaudimą. „Bundesbank“ prezidentas Joachimas Nagelis sakė, kad „palieka visas galimybes atviras“ tiek liepai, tiek rugsėjui. Belgijos centrinio banko valdytojas Pierre'as Wunschas „Econostream“ sakė, kad „argumentai už tolesnį didinimą silpnėja“, nes Artimųjų Rytų įtampa atslūgo dar prieš pasirodant reikšmingiems antriniams poveikiams.reuters+4

Maltos atstovas Alexanderis Demarco ragino elgtis atsargiai ir „Reuters“ sakė, kad ECB „neturėtų skubėti su tolesniu palūkanų normų didinimu, atsižvelgiant į netikėtai greitą naftos kainų kritimą“. Slovėnijos atstovas Primožas Dolencas pritarė šiai nuomonei, sakydamas, kad energijos kainų kritimas suteikė bankui „erdvės įkvėpti“ ir palaukti naujų prognozių rugsėjį.reuters+1

C. Lagarde laikosi pamatuoto tono

ECB prezidentė Christine Lagarde trečiadienį pateikė atsargiai subalansuotą vertinimą, sakydama, kad rizika infliacijai ir augimui yra „tikriausiai labiau subalansuota nei prieš kelias savaites“ ir kad ECB „imsis būtinų priemonių infliacijai suvaldyti“. Ji taip pat atmetė birželio mėnesio palūkanų normų didinimo apibūdinimą kaip atsargumo „draudžiamąjį didinimą“.bloomberg+2

Finansų rinkos šiuo metu vertina maždaug vieną iš trijų tikimybę, kad palūkanų normos bus didinamos liepą, o rugsėjo ar spalio mėnesio veiksmai yra labiau atspindėti apsikeitimo sandorių kainodaroje.wtvbam+1

Šaltiniai (62)