Biologai gaivina Lamarcko teoriją: siekia užpildyti Darwino evoliucijos spragas

Praėjus daugiau nei iki dviem šimtmečiams po to, kai Jean-Baptiste Lamarck iškėlė hipotezę, kad organizmai gali perduoti per gyvenimą įgytas savybes, gausėjantys moksliniai įrodymai suteikia naują kvėpavimą šiai ilgą laiką atmestai teorijai. Liepos 28 d. leidinyje The Conversation paskelbtoje esė Ispanijos Pablo de Olavide universiteto evoliucijos biologijos profesorius Pim Edelaar teigė, kad lamarkizmas gali paaiškinti evoliucijos stebėjimus, kurių neįmanoma paaiškinti vien tradicine Darwino teorija.studyfinds+1

"Atėjo metas vėl atsigręžti į lamarkizmą," rašė Edelaar, nurodydamas pavyzdžius nuo kirmėlių, perduodančių prisitaikymą prie streso savo palikuonims, iki orkų, kurių išmokti medžioklės įpročiai daro įtaką rūšių susidarymui.studyfinds

Epigenetiniai įrodymai

Šis atgimimas remiasi epigenetika, paveldimais molekuliniais pokyčiais, kurie nepakeičia pačios DNR sekos. Kai kirmėlė C. elegans patiria virusines infekcijas, badą ar ekstremalią temperatūrą, ji gamina mažąsias RNR molekules, padedančias susidoroti su sunkumais. Šios molekulės reprodukcijos metu perduodamos į kiaušinėlius, todėl palikuonys gimsta turėdami tuos pačius pranašumus. Šis procesas išlieka per kelias kartas.studyfinds

Panašūs reiškiniai užfiksuoti dešimtyse rūšių. Šaltį patyrę ryžiai įgyja ilgalaikį atsparumą dėl cheminių žymų ant savo genų, o tai leidžia jiems išplisti į šiaurę iš tropinių kilmės regionų. Šie atradimai griauna ilgai gyvavusią prielaidą, kad epigenetinės žymės reprodukcijos metu visada ištrinamos.telegraph+1

Papildo, o ne pakeičia Darwiną

Edelaar, kurio naują knygą The Selective Organism šiais metais išleido Oxford University Press, teigia, kad Lamarcko paveldimumas veikia kartu su natūraliąja atranka, o ne prieštarauja jai. Pagal jo teoriją organizmai yra ne pasyvūs atrankos objektai, o aktyvūs veikėjai, kurie vysto tam tikras savybes reaguodami į aplinkos reikalavimus.academic.oup+1

Londono Queen Mary universiteto evoliucijos genomikos profesorius Richard Buggs leidiniui The Telegraph teigė, kad mokslo bendruomenėje šis požiūris yra vis labiau pripažįstamas. "Daugelis mokyklinių vadovėlių šiuo klausimu yra pasenę," sakė jis, pažymėdamas, kad šie įrodymai jau aptariami didžiosiose konferencijose.telegraph

Praktinis pritaikymas

Mokslininkų teigimu, pasekmės siekia toliau nei vien teorija. Australijos tyrėjai laboratorijose jau daro šilumos poveikį koralams, kad sukeltų epigenetinį atsaką, darantį juos atsparesnius šiltėjantiems vandenynams. Žemės ūkyje pasėlių poveikis tam tikroms dirvožemio sąlygoms ar parazitams galėtų būti naudingas būsimoms augalų kartoms. O jei tėvų elgesys turi įtakos tokioms vaikų būklėms kaip nutukimas ar priklausomybės, prevencinės programos galėtų duoti naudos per kelias kartas.studyfinds