Newsletter Subscribe
Enter your email address below and subscribe to our newsletter
[forminator_form id="25163"]

arkeonews+1.labrujulaverde+1.labrujulaverde.labrujulaverde+1.wikipedia+1.Archeologai iškasė nepaprastą 27 000 metų senumo Gravetės kultūros moters figūrėlės galvą priešistorinėje Amiens-Renancourt vietovėje šiaurės Prancūzijoje, papildydami visoje Europoje nuo Pirėnų iki Sibiro randamų vėlyvojo paleolito „Veneros“ figūrėlių kolekciją.
Gravetės kultūra klestėjo ypač šaltu Europos priešistorės laikotarpiu, apimančiu maždaug 33 000–21 000 metų iki mūsų laikų (BP). Datavimo metodai buvo labai svarbūs nustatant šią chronologiją, o radiokarboninis datavimas buvo pagrindinė technika. Naujausi pasiekimai greitintuvo masės spektrometrijos (AMS) srityje leido tiksliau datuoti mažesnius mėginius, įskaitant su žmonių palaikais susijusias kriaukles, tokias kaip rastos Cro-Magnon uolų priedangoje.wikipedia+2
Kruopščiai datuojant buvo nustatyti regioniniai Gravetės chronologijos skirtumai. Kultūra visoje Europoje buvo gerai įsitvirtinusi iki 29 000 BP, o rytiniuose Gravetės regionuose, remiantis anglies ir kaulų mėginiais, datos svyruoja tarp 25 500 ir 21 200 BP. Šiuolaikiniai sudėtingesni metodai naudoja hierarchinius Bajeso modelius radiometriniams duomenims analizuoti, leidžiančius tyrėjams atskirti Gravetės kontekstus pagal regionus ir sukurti niuansuotesnes chronologines sistemas. Šis tikslus datavimas padėjo archeologams suprasti laikinąjį ryšį tarp Orinjako ir Gravetės technokompleksų, atskleidžiant tiek kultūrinį tęstinumą, tiek inovacijas, žmonių populiacijoms prisitaikant prie atšiaurios ledynmečio aplinkos.youtube+4
Veneros figūrėlės buvo atrastos didžiulėje geografinėje erdvėje – nuo Pirėnų kalnų Vakarų Europoje iki Sibiro lygumų, apimančių daugiau nei 3 300 kilometrų. Ankstyviausi žinomi pavyzdžiai datuojami maždaug prieš 35 000–40 000 metų, o Hohle Fels Venera iš Vokietijos Švabijos Albos regiono yra ankstyviausias žinomas tokio tipo figūrinis menas. Dauguma figūrėlių datuojamos prieš 23 000–25 000 metų vėlyvojo paleolito laikotarpiu, sutampančiu su atšiauriomis Europos ledynmečio sąlygomis.factsanddetails+4
Henri Delporte'o geografinė klasifikavimo sistema suskirsto šiuos artefaktus į penkias skirtingas regionines grupes: Pirėnų-Akvitanijos grupę (įskaitant Lespugue ir Brassempouy Veneras), Viduržemio jūros grupę, Reino-Dunojaus grupę (su garsiosiomis Vilendorfo ir Dolní Věstonice Veneromis), Rusijos grupę ir Sibiro grupę. Šis platus paplitimas visoje Europoje rodo bendrą kultūrinę praktiką tarp Gravetės žmonių, kurie atsirado maždaug prieš 30 000 metų. Figūrėlės buvo atrastos įvairiuose kontekstuose, įskaitant urvus, atviras vietoves ir gyvenvietes, dažnai šalia akmeninių ir kaulinių ginklų, dramblio kaulo papuošalų bei ledynmečio gyvūnų liekanų.onlinelibrary.wiley+2
Daugumai Veneros figūrėlių būdingas veido bruožų trūkumas, daugelis jų neturi jokio įžiūrimo veido arba yra labai abstrahuotos. Šis sąmoningas praleidimas paskatino mokslininkus teigti, kad šie artefaktai turėjo vaizduoti bendrines moterų formas, o ne konkrečius asmenis, pabrėžiant reprodukcinius gebėjimus, o ne asmeninę tapatybę. Daugumos Veneros figūrėlių beidžiškumas paskatino kai kuriuos tyrėjus teoretizuoti, kad priešistorinės kultūros moteris vertino pirmiausia dėl jų reprodukcinių funkcijų, o ne dėl individualių savybių.thecollector+2
Neseniai atliktas atradimas Amiens-Renancourt vietovėje yra ryški išimtis iš šio modelio, pasižyminti neįprastai detalia veido anatomija, įskaitant aiškiai išreikštą nosį, akis ir skruostus. Skirtingai nei žemyn žiūrinčios galvos, būdingos Gravetės figūrėlėms, šis egzempliorius turi į viršų nukreiptą žvilgsnį, kurį rodo įdubusios akių duobutės. Pakaušyje matomi sudėtingi įpjovimai, sudarantys tinklelio raštus, vertikalias linijas ir įrantas, galbūt vaizduojančius supintas kasas, tinklelį ar ritualinį galvos apdangalą. Šie individualizuoti bruožai rodo galimybę, kad ši konkreti figūrėlė vaizdavo konkretų asmenį ar socialinį vaidmenį, taip mesdami iššūkį ilgai gyvavusioms prielaidoms apie Veneros figūrėles kaip tik simbolinius vaisingumo objektus.wikipedia+1