Newsletter Subscribe
Enter your email address below and subscribe to our newsletter
[forminator_form id="25163"]

miragenews+1newscientist+1miragenews+1Delno dydžio organizmas, ropojęs vandenyno dugnu daugiau nei prieš pusę milijardo metų, atrodo, teikė pirmenybę sukimui į dešinę – tai daro jį seniausiu žinomu gyvūnu, demonstruojančiu visos populiacijos polinkį į vieną pusę, teigiama šiandien žurnale „Scientific Reports“ paskelbtame tyrime.miragenews+1
Tyrime, kuriam vadovavo Amerikos gamtos istorijos muziejaus, Floridos valstijos universiteto, Harvardo universiteto ir Kalifornijos universiteto Riversaide mokslininkai, buvo išnagrinėta daugiau nei 100 puikiai išsilaikiusių Spriggina floundersi fosilijų iš Nilpenos Ediakaro nacionalinio parko ir Pietų Australijos muziejaus. Padaras gyveno Ediakaro laikotarpiu, maždaug prieš 550 milijonų metų, ir yra vienas iš ankstyviausių žinomų gyvūnų su dvišale simetrija – kūno planu, pasižyminčiu aiškia priekine ir galine, kairiąja ir dešiniąja pusėmis.phys+1
Komanda nustatė, kad uolienose maždaug dvigubai daugiau egzempliorių atrodė išlinkę į kairę nei į dešinę. Kadangi fosilijos išsaugo veidrodinius originalių gyvūnų atspaudus, išlinkimas į kairę akmenyje reiškia gyvūną, kuris gyvenime lenkėsi į dešinę.miragenews+1
„Kai kalbame apie dešiniarankiškumą ar kairiarankiškumą, dauguma žmonių tikriausiai galvoja apie tai, kaip jie laiko pieštuką ar spardo futbolo kamuolį. Tačiau mūsų tyrimas rodo, kad gyvūnas be rankų ar kojų, gyvenęs prieš daugiau nei 500 milijonų metų, galėjo turėti savo „dešiniarankiškumo“ versiją“, – sakė pagrindinis autorius Scottas Evansas, muziejaus bestuburių paleontologijos kuratoriaus padėjėjas.miragenews
Atradimas turi pasekmių, kurios peržengia lokomocijos ribas. Gyvuose gyvūnuose nuoseklus polinkis į vieną pusę yra susijęs su sudėtingomis nervų sistemomis. Evansas pažymėjo, kad „gyvi gyvūnai, pasižymintys tokio pobūdžio „dešiniarankiškumu“, nuo vabzdžių iki aštuonkojų, paukščių ir žinduolių, turi sudėtingus jutiminius gebėjimus“, o tai rodo, kad Spriggina nervų sistema galėjo būti pažangesnė, nei rodo jos senovinė kilmė.newscientist+1
„Tai priminimas, kad kai kurios savybės, kurias šiandien laikome savaime suprantamomis, turi neįtikėtinai seną kilmę“, – sakė tyrimo bendraautorė Mary Droser, UC Riverside paleontologė.miragenews
Spriggina yra Pietų Australijos valstijos fosilija, pavadinta Rego Spriggo vardu, kuris pirmasis atpažino Ediakaro biotą Australijos atokiuose rajonuose prieš daugiau nei 75 metus. Ediakaro laikotarpis, apimantis maždaug 635–538 milijonus metų, žymi erą, kai mikroskopinė gyvybė pirmą kartą išsivystė į daugialąsčius organizmus, pakankamai didelius, kad juos būtų galima pamatyti plika akimi, ir gebančius atlikti įvairius veiksmus, įskaitant judėjimą. Tyrimą iš dalies parėmė NASA egzobiologijos dotacija.eurekalert+2