Mokslininkai: klimato kaita prisidėjo prie pražūtingos nuošliaužos Nepale

Dešimtmečius trukęs žmogaus sukeltas atšilimas plonino ledynus ir tirpdė amžinąjį įšalą giliai Himalajuose, taip greičiausiai prisidėdamas prie kalno šlaito, kuris sugriuvo rugpjūčio 26 d. ir nusinešė daugiau nei 1 300 gyvybių Nepale, destabilizavimo, teigiama ketvirtadienį „World Weather Attribution“ paskelbtame moksliniame vertinime.clickorlando+1

Ši ataskaita, kurią parengė apie dvi dešimtys tarptautinių tyrėjų, yra vienas pirmųjų išsamių mokslinių nelaimės Langtang Lirung kalne, netoli Nepalo sienos su Kinija, vertinimų. Nors mokslininkai pabrėžia, kad klimato kaita nebuvo vienintelė priežastis – 2015 m. įvykęs 7,8 balo žemės drebėjimas galėjo susilpninti uolienas dar prieš daugelį metų – jie padarė išvadą, kad atšilimas sustiprino kelis procesus, dėl kurių šlaitas dešimtmečius darėsi vis mažiau stabilus.dw+2

Kaip atšilimas paveikė kalną

Analizė parodė, kad kylančios temperatūros pakėlė aukštį, kuriame žemė išlieka nuolat įšalusi, maždaug 100 metrų per dešimtmetį, todėl vis aukštesnėse vietose esančios uolienos tapo veikiamos tirpsmo ir skilinėjimo. Pats Langtang Lirung ledynas nuo dešimtojo dešimtmečio atsitraukė apie pusę kilometro, o po 2010 m. atsitraukimas smarkiai paspartėjo, pašalindamas ledą, kuris anksčiau rėmė viršuje esančią uolienų sieną.japantimes+2

Iš pradžių atskilo apie 116 milijonų kubinių metrų uolienų ir ledo – tai maždaug penkis kartus daugiau nei 2021 m. įvykusios nelaimės Indijoje metu – ir nukrito daugiau nei 1 400 metrų į slėnio dugną, išlaisvindami energiją, prilygstančią 5,2 balo žemės drebėjimui. Susidaręs nuolaužų srautas pasiekė Nepalo ir Kinijos sienos perėją, esančią už 20 kilometrų pasroviui, maždaug per septynias minutes, judėdamas apie 170 kilometrų per valandą greičiu.dw+2

2026 m. liepa ir rugpjūtis buvo šilčiausi tokie mėnesiai vietos istorijoje, o klimato kaita prie regiono temperatūros prisidėjo maždaug 1,5 laipsnio Celsijaus. Neįprastai gausus sniegas 2025 m. pabaigoje pridėjo papildomo tirpsmo vandens, kuris greičiausiai įsiskverbė į įtrūkimus ir susilpnino šlaitą likus keliems mėnesiams iki griūties.wincountry+1

Adaptacijos ribos

Tyrėjai teigė, kad nelaimė viršijo Nepalo ankstyvojo perspėjimo sistemų galimybes. Pirmasis masinis SMS įspėjimas buvo išsiųstas praėjus maždaug 38 minutėms po pirminės griūties, tačiau potvynis jau buvo nusiaubęs pasienio zoną per septynias minutes. „Kai atšilimas destabilizuoja pasaulio stogą, jokia vietinė adaptacija negali visiškai apsaugoti pažeidžiamų žmonių pasroviui nuo tokio masto destrukcijos“, – sakė Friederike Otto, Londono imperatoriškojo koledžo klimato mokslininkė ir „World Weather Attribution“ bendraįkūrėja.climatechangenews+2

Daugiau nei 5 000 žmonių vis dar laikomi dingusiais. Nepalas atstatymo išlaidas vertina 4,8 mlrd. JAV dolerių – tai sudaro daugiau nei 11 proc. šalies BVP – ir paprašė 20 mln. JAV dolerių, t. y. maksimalios leistinos sumos, iš Jungtinių Tautų fondo nuostoliams ir žalai atlyginti. Fondo valdyba trečiadienį susitiko neformaliai, tačiau jokio sprendimo nepriėmė. Nepalas, kurio indėlis į pasaulinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus yra mažesnis nei 0,1 proc., šį prašymą suformulavo kaip klimato teisingumo, o ne pagalbos klausimą.nationalgeographic+1

Įspėjimas Himalajams

Mokslininkai įspėjo, kad sąlygos, skatinančios tokias griūtis, jau yra užprogramuotos dešimtmečiams. „Visi šie veiksniai, apie kuriuos kalbėjome, amžinojo įšalo tirpimas, ledynų tirpimas ir t. t., tik blogės“, – sakė F. Otto. „O tai reiškia, kad tokie įvykiai taps dažnesni“.ksat+1